Daugelis suaugusių žmonių, lengvai ir su malonumu priėmę makrobiotiką kaip savo gyvenimo būdą, apie netradicinės mitybos taikymą vaikams klausėsi su baime ir neryžtingumu.

Iš kur mums žinoti, kad elgiamės gerai?

Ką daryti jeigu...?

Ar mano vaikui nereikia...?

Aš jau seniai puikiai jaučiuosi be vitamino C, o kaip mano augantis vaikas?

Klausimų be galo daug. Apskritai jie išryškina viena: šiandien žmonės nemoka gyventi be vadovėlių, instrukcijų, nurodymų, gatavų receptų, reglamentuojančių kiekvieną žingsnį, ir taip praranda bet kokią galimybę teisingai mąstyti ir savarankiškai suprasti. Pripratę klausyti specialisto nuomonės žmonės pasijunta atsidūrę visiškoje aklavietėje, kai jiems sako, kad jų pačių ir jų vaikų sveikata priklauso nuo jų sveikos nuovokos lygio, nuo Visatos sandaros ir jos dėsnių supratimo.

Rytuose yra tokia tradicija: jaunuoliai, sulaukę 17 metų, patys imasi atsakomybės už savo ateitį, tik nuo jų pačių priklauso, bus jie laimingi ar ne. Suprantama, iki to laiko už juos atsakingi tėvai. Paskui jie visiškai pasikliauna savo vaikų sveika nuovoka.

Apie tai girdėdami Vakarų žmonės kreivai šypsosi: „Kokia puiki idėja! Mes išgelbėti!" Iš tikrųjų jie bijo praradimų. Tai teisinga. Šiuolaikiniam Vakarų gyventojui rytietiškų pažiūrų priėmimas — tai tikras sukrėtimas, nes tai reiškia jo įsišaknijusių mąstymo stereotipų visišką pakeitimą. Priimdamas šias pažiūras jis turėtų imtis visiškos tėviškos atsakomybės už savo šeimą, o jis dėl savo vaikų sunkumų sugeba kaltinti tik išorines aplinkybes.

Ar yra išeitis?

Taip. Ji priklauso nuo tokių dalykų:

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą