Smegenų minkštųjų dangalų uždegimas vadinamas meningitu (meningitis), o kietųjų — arachnoiditu (arachnoiditis).

Meningitas visada būna ūminis ir apima visus nu garos ir galvos smegenų dangalus. Arachnoiditas nors kartais ir prasideda staiga, vėliau pereina į lėtinį. Jis yra ribotas ir lokalizuojasi kurios nors povoratinklinės cisternos srityje.

Meningitas pagal uždegimo pobūdį būna serozinis arba pūlinis.

Pagal etiologiją ir patologinius dangalų pakitimus meningitas gali būti:

1. Serozinis:

a) pirminis (limfocitinis, ECHO, Koksakio);

b) antrinis (tuberkuliozinis ir kt.).

2. Pūlinis:

a) pirminis (epideminis);

b) antrinis (trauminis, metastazinis, kontaktinis).

Visiems meningitams būdingi šie požymiai:

1. Galvospūdžio padidėjimas, ūmiai sustiprėjus smegenų skysčio gamybai. Šis sindromas pasireiškia įvairaus pobūdžio galvos skausmais, pykinimu ir vėmimu, nesusijusiais su valgymu.

Ligonis paprastai vemia iš ryto, dar nieko nevalgęs. Be to, kartais svaigsta galva, pritemsta sąmonė. Mažiems vaikams neretai dėl tos pačios priežasties atsiranda epilepsijos priepuoliai.

Vaikams iki 1 metų šių meninginių simptomų nebūna. Momenėlis būna įtemptas, iškilęs ir nepulsuoja.

2.Meninginiai simptomai:

Sprando raumenų sustyrimas (rigidiškumas). Lenkiant ligonio galvą, smakru jis negali pasiekti krūtinės. Ligonis guli, galvą atlošęs atgal.

Kernigo simptomas. Esant sulenktai ligonio kojai per klubo ir kelio sąnarius, gydytojas negali tos kojos ištiesti

per kelio sąnarį. Tiesiama ji lyg spyruoklė atlinksta atgal.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą