Puslapis: 2

Taip pat mauda yra gera kraują gaminančių organų stimuliatorė, (dėl to vartojama sergant leukoze) ir labai stiprus skausmą mažinantis vaistas, o ypač svarbu sergant vėžiu. Galiausiai mauda pakankamai švelni žudikė, kadangi sveikosios organizmo ląstelės neblogai prie jos prisilaiko ir, saikingai vartojant,

todėl ji įgijo didelį populiarumą ir laikoma patikima priemone kritiškose ir dažnai netgi beviltiškose situacijose (pieno liaukų, virškinimo trakto, kepenų ir kitų organų sunkiausių formų vėžys išgydomas dėmėtąja mauda).

Vaistams maudos žaliava renkama pirmosiomis birželio dienomis. Į puslitrinį stiklainį smulkinami žiedynai ir įdedama šiek tiek jaunų lapelių. Kai indas prisipildo iki pusės, jo turinys perpilamas į trilitrinį stiklainį, kuriame įpilta puslitris degtinės. Maudos žiedynus ne itin gerai susmulkinus ir iš karto pririnkus pilną puslitrį, šis stiklainis smarkiai įkaistų, nes prasidėtų šilumos išsiskyrimo reakcija, o tai labai pakenktų žaliavai. Todėl renkamą žaliavą reikia vis perpilti į trilitrinį stiklainį su degtine. Degtinės galima įpilti ir daugiau, kad visa žaliava būtų apsemta.

Trilitrinį stiklainį iki pusės pripildę žaliavos, ją užpilame iki viršaus degtine. Uždėję polietileno plėvelę, hermetiškai užrišame ir dešimčiai dienų indą padedame į tamsią, vėsią vietą. Skubiais atvejais galima vartoti po 3-5 dienų, tačiau geriausia leisti pastovėti iki dviejų savaičių, kad vyktų reakcija.

Šio nuodingo antpilo reikalingą kiekį atpylę į kitą indą, uždengiame dangteliu ir padedame į šaldytuvą.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą