Vaistinis preparatas: Talliton
Puslapis: 2


Pradėjus gydymą ir kiekvieną kartą prieš didinant dozę pacientą reikėtų stebėti, kadangi gali sustiprėti širdies nepakankamumo simptomai. Organizme gali kauptis skysčiai, dėl kraujagyslių išsiplėtimo gali atsirasti hipotenzija ir galvos svaigimas. Širdies nepakankamumą ir skysčių kaupimąsi organizme reikėtų gydyti didesnėmis diuretikų dozėmis, taip pat gali prireikti laikinai sumažinti TALLITON dozę, o kai kuriais atvejais – laikinai nutraukti gydymą TALLITON.

Jeigu labai išsiplečia kraujagyslės (atsiranda hipotenzija, jaučiama šiluma galūnėse), pirmiausia rekomenduojama sumažinti diuretikų dozę. Jei simptomai išlieka, o pacientas dar vartoja ir AKF inhibitorių, reikėtų sumažinti AKF inhibitorių dozę. Jei paciento būklė negerėja, gali reikėti sumažinti TALLITON dozę.

Minėtais atvejais TALLITON dozės nereikėtų didinti tol, kol nebus sustabdytas širdies nepakankamumo sunkėjimas arba kol jis nesumažėja ir kol nesusilpnėja kraujagyslių išsiplėtimo simptomai. Jeigu gydymą teko nutraukti ilgiau nei dviem savaitėms, jį vėl pradėti reikia mažiausia rekomenduojama pradine doze (3,125 mg TALLITON du kartus per parą).

SENYVO AMŽIAUS PACIENTAI

Lėtinis širdies nepakankamumas: galima skirti įprastines dozes.

INKSTŲ FUNKCIJOS SUTRIKIMU SERGANTYS PACIENTAI

Galima skirti įprastas dozes, kadangi pagrindinis vaistinio preparato šalinimo iš organizmo būdas – išskyrimas su išmatomis. Farmakokinetiniai tyrimai, atlikti su pacientais, sergančiais įvairaus sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu, parodė, kad inkstų funkcija neturėjo reikšmingo poveikio karvedilolio farmakokinetikai, todėl šiai pacientų grupei vaistinio preparato dozės koreguoti nereikia.

4.3 Kontraindikacijos

Jeigu yra padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai kitai sudedamajai TALLITON daliai.

Impulso laidumo sutrikimai (sinusinio mazgo silpnumo sindromas, sinoatrijinė blokada, II ir III laipsnio atrioventrikulinė blokada), išskyrus pacientus, kuriems yra implantuotas širdies stimuliatorius.

Sunki bradikardija (širdies susitraukimų dažnis < 50 kartų per minutę).

Hipotenzija (sistolinis kraujospūdis mažesnis kaip 85 mmHg).

Kardiogeninis šokas.

Nekoreguotas širdies nepakankamumas, kurį reikia gydyti inotropinį poveikį sukeliančiais į veną leidžiamais preparatais ir (arba) diuretikais.

Plautinė širdis, plautinė hipertenzija.

Bronchų astma arba obstrukcinės kvėpavimo takų ligos, kurių metu pasireiškia bronchospazmas.

Feochromocitoma (išskyrus pacientus, kurių būklė jau stabilizuota pakankama alfa receptorių blokada).

Kepenų funkcijos sutrikimas.

Metabolinė acidozė.

Nėštumo ir žindymo laikotarpis.

Jaunesniems kaip 18 metų vaikams.

MAO inhibitorių vartojimas tuo pačiu metu (išskyrus MAO-B inhibitorius), gydymas kartu su į veną leidžiamu verapamiliu, diltiazemu ar kitais vaistiniais preparatais, skirtais gydyti širdies aritmiją ir priklausantiems I antiaritminių vaistinių preparatų klasei.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>