Vaistinis preparatas: Spirokast
Puslapis: 2


Pacientus, sergančius vidutinio sunkumo nuolatine astma, gydyti vien montelukastu nerekomenduojama. Alternatyvų gydymą montelukastu vietoj mažų inhaliuojamųjų gliukokortikoidų dozių galima taikyti tik tiems nuolatine lengva astma sergantiems vaikams, kurie pastaruoju metu nepatyrė sunkių astmos priepuolių, kuriuos būtų reikėję gydyti geriamaisiais gliukokortikoidais, ir kurie akivaizdžiai nesugeba vartoti inhaliuojamųjų gliukokortikoidų (žr. 4.1 skyrių). Lengva nuolatine astma yra laikoma būklė, kurios metu astmos simptomų atsiranda dažniau nei kartą per savaitę, tačiau rečiau kaip kartą per parą, naktinių simptomų ( dažniau nei du kartus per mėnesį, tačiau rečiau kaip kartą per savaitę, o tarp priepuolių plaučių funkcija būna normali. Jeigu per stebėjimo laikotarpį (paprastai per vieną mėnesį) astma netampa pakankamai kontroliuojama, reikia įvertinti papildomo ar kitokio gydymo nuo uždegimo taikymo pagal pakopinę astmos gydymo sistemą būtinumą. Reikia periodiškai įvertinti paciento astmos kontrolę.

Astmos profilaktika 2 – 5 metų pacientams, kuriems vyrauja fizinio krūvio sukeliamas bronchų susiaurėjimas

2 – 5 metų vaikams fizinio krūvio sukeliamas bronchų susiaurėjimas gali būti vyraujantis nuolatinės astmos, kurią būtina gydyti inhaliuojamaisiais gliukokortikoidais, požymis. Po 2 – 4 gydymo montelukastu savaičių reikia įvertinti paciento būklę. Jeigu poveikis nepakankamas, reikia taikyti papildomą arba kitokį gydymą.

Gydymas Spirokast ir kartu kitokiais vaistiniais preparatais nuo astmos

Jeigu Spirokast vartojama gydymo inhaliuojamaisiais gliukokortikoidais papildymui, staigiai inhaliuojamųjų gliukokortikoidų keisti Spirokast negalima (žr. 4.4 skyrių).

Kito stiprumo ir kitų farmacinių formų preparatai

6 – 14 metų vaikams ir paaugliams gydyti tinkamos 5 mg kramtomosios tabletės.

15 metų ir vyresniems suaugusiems žmonėms gydyti tinkamos 10 mg plėvele dengtos tabletės.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientą reikia informuoti, kad ūmiam astmos priepuoliui gydyti niekada nevartotų geriamųjų montelukasto preparatų. Tam visada reikia turėti įprastus atitinkamus ūminiu atveju gelbstinčius vaistinius preparatus. Ištikus ūmiam priepuoliui, reikia vartoti inhaliuojamųjų trumpai veikiančių beta adrenoreceptorių agonistų. Jeigu trumpo poveikio beta adrenoreceptorių agonistų reikia inhaliuoti dažniau nei paprastai, pacientas turi kuo greičiau keiptis į gydytoją.

Inhaliuojamuosius arba geriamuosius gliukokortikoidus staigiai keisti montelukastu negalima.

Duomenų, kurie rodytų, kad kartu su montelukastu vartojamų geriamųjų gliukokortikoidų dozę galima mažinti, nėra.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>