|
Temos
|
Gydymo badavimu istorija
Puslapis: 2 Didysis arabų gydytojas Avicena dažnai savo pacientams paskirdavo badavimą, ypač sergantiems raupais ir sifiliu. Kai prancūzai okupavo Egiptą, arabų ligoninėse buvo užregistruota daugybė pagijimų nuo sifilio badaujant. Tai buvo 1822 metais. Kiek vėliau tokie žymūs daktarai, kaip Silvestras Grachamas, Ruselas T. Tolis, Džovelis, Šju, R.Volteras, Džon Kovanas, Emetas Densmoras, Sebastianas Knaipas, taip pat rekomendavo badą kaip gydymo priemonę nuo daugelio ligų. Daktaras Eduardas Chokeris badavimą laikė nauju ypatingu mokslu. Badavimą jis skirdavo ne tik ūmiems, bet ir chroniškiems susirgimams gydyti ir gydymas būdavo gana sėkmingas. Visiškai neseniai daktarai Čarlis J, Peidžas, Feliksas Osvaldas, Linda Berfild-Chazarda, Džonas Fildenas ir Bernaras Mak-Fadenas labai daug pasidarbavo, pagilindami žinias apie gydymą badavimu. Tūkstančiai badavimo atvejų, trukusių nuo vienos iki devyniasdešimt dienų, stebint šiems autoritetingiems žmonėms, davė teigiamus rezultatus. Daugelis tūkstančių žmonių, naudodamiesi šiuo paprastu ir racionaliu gydymosi metodu, atstatė savo sveikatą. Daugiau straipsnių apie sveikatą Informacija surinkta iš įvairių interneto šaltinių, pateikiama pažíntiniais
tikslais ir gali būti nepatikima. Prieš ja pasikliaudami, tikrinkite kituose šaltiniuose arba teiraukitės specialistų.
|