Puslapis: 4

„Aš atsigulu į lovą, išsijungiu ir persijungiu ramybės būsenai, bet pradėti pratimų jau nespėju",— sako dažnai tai vienas, tai kitas autogeninės treniruotės pratimų kurso lankytojas. Savaime suprantama, į lovą jie gulasi vidujai nusiteikę miegui. Šie žmonės jau yra įgiję pasitikėjimo, kad sugebės užmigti, ir žino, jog autogeninės treniruotės savitaiga jiems padės. Aišku, kad, susikoncentravus, nusiteikus miegui, nereikia grįžti į budrumo būseną, nes tai būtų koncentruotos miego savitaigos išblaškymas. Pagrindinė formulė: „Aš esu absoliučiai abejingas miegui — suglebęs— atsipalaidavęs" veikia visose pratimų pakopose. Dėl to savitaigą miegui galima jungti jau net ir su nusiteikimu ramybės būsenai, kuris tuo atveju veikia raminamai ir padeda atsipalaiduoti. O specialų pratimą miegui, kuriam atlikti reikia vegetaciniu požiūriu paveikti organus ir jų sistemas, galima sudaryti tik po to, kai išmokstama daryti autogeninės treniruotės pirmosios pakopos pratimus.

Sibilę vargino galvos skausmai. Todėl ji atėjo pas mane išmokti autogeninės treniruotės. Galvos skausmai pacientei neleido užmigti. „Keisčiausia, kad galvos skausmai visada užeina gulint lovoje. Ištisą dieną nieko nejaučiu, bet vos tik ateina vakaras — ir prasideda. Tada negaliu iš skausmo užmigti. Taip yra jau dveji metai. Geriu tabletes, kad kaip nors užmigčiau."

Sibilę patikrinus, nebuvo rasta jokių ligos simptomų. Nepavyko rasti jokios galvos skausmų priežasties. Sutrikimas tikriausiai buvo vegetacinio pobūdžio; be to, galvos skausmai prasidėdavo tik vakare.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą