Puslapis: 5

Sibilė dirbo vaikų darželyje ir mėgo savo darbą. Kokių nors ypatingų sunkumų nejautė. Teko kurį laiką pavargti, kol aš pradėjau numanyti, kodėl Sibilę (24 metų) kankino staiga užeinantys galvos skausmai. Jau aprašytu būdu koncentruotai atliktas pratimas miegui iš pradžių nieko nepadėjo. Tik autogenine treniruote vis labiau sutvirtinamas pasiryžimas suvokti „pačią save" vieną dieną padėjo išsiaiškinti skausmų priežastis. Sibilė, mažoko ūgio, laiba ir gležna, bijojo, jog negalės ištekėti, nebus mylima. Kai tai buvo išsakyta, ji galėjo suprasti ryšį tarp baimės, galvos skausmų ir nemigos. Nuo ryto iki vakaro Sibilė buvo labai užimta, savo darbą dirbo mielai ir neturėjo laiko galvoti. Tačiau vakarais atgydavo į pasąmonę nugintos mintys ir būgštavimai, kurių įsisąmoninti jai neleisdavo vis vartojamos tabletės. Šeštojo pratimo, t. y. „koncentruoto galvos savitaigos pratimo", metu jai paaiškėjo, kad ji šiuo pratimu gali išsiaiškinti savo problemą ir, be to, išsiugdyti teigiamą požiūrį į gyvenimą. Miego sutrikimų kaip nebūta. Formulės miegui šiuo atveju buvo mažiau svarbios negu pats pratimas:

Kakta vėsoka — kakta maloniai vėsi!

Tačiau ir čia, kaip ir bet kuriuo kitu atveju, kai atsikratoma baimės ir suvokiama problemos esmė, būtinai reikia gerai mokėti pratimus. Reikia išsiugdyti gebėjimą kantriai laukti pratimų rezultatų. Tas, kuris labai nori užmigti, pats sau sukuria didžiausią kliūtį, trukdančią jam, todėl abejingumas miegui yra pati svarbiausioji sąlyga.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą