Vaistinis preparatas: Pyrafat
Puslapis: 2


Dializuojamiems ligoniams rekomenduojama pirazinamidą skirti likus 6 valandoms iki dializės. Jeigu atliekama nepertraukiama pilvaplėvės dializė, vartojant šį vaistą būtinos pertraukos.

Vaisto paros dozę reikia išgerti iš karto ryte po valgio.

Jeigu vaistas vartojamas kasdien, diagnozavus ligą pakanka 2-3 mėnesių gydymo, kad būtų išvengta ligos recidyvų.

Jeigu pirazinamidas vartojamas kartu su kitais vaistais profilaktiškai, siekiant, kad neišsivystytų bakterijų atsparumas, jį reikia vartoti tiek laiko, kiek vartojamas kitas vaistas (paprastai tol, kol bakterijų neberandama, t.y. maždaug 3-5 mėnesius). Toks pat gydymo būdas taikomas ir siekiant išvengti polirezistentiškų bakterijų štamų atsiradimo.

Vaistas veiksmingas ir vartojant jį su pertraukomis po 3 g 2 kartus per savaitę.

4.3 Kontraindikacijos

Pirazinamido negalima vartoti sergant ūmiu hepatitu. Sergant lėtinėmis kepenų ligomis, jei būtina gydyti pirazinamidu, skiriama mažesnė jo dozė, atsižvelgiant į kepenų pažeidimą. Jei pasireiškia alergija pirazinamidui, gydymą reikia tuoj pat nutraukti.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pirazinamidas slopina uratų išskyrimą inkstuose, todėl gali atsirasti hiperurikemija, kuri dažniausiai būna be simptomų. Ligoniams, sergantiems podagra, padidėjusi šlapimo rūgšties reabsorbcija gali sukelti podagros priepuolius. Jeigu ištinka ūmus podagros priepuolis, gydymą pirazinamidu būtina nutraukti.

Sergant inkstų funkcijos nepakankamumu, sumažėja vaisto išskyrimas todėl gali padidėti jo koncentracija kraujo serume ir atsirasti intoksikacija.

Pirazinamidą atsargiai turi vartoti ligoniai, sergantys cukriniu diabetu.

Ligonius, gydomus pirazinamidu, reikia įspėti, kad pradėjus karščiuoti, praradus apetitą, atsiradus šaltkrėčiui, pykinimui ir vėmimui, patamsėjus šlapimui, pageltus odai ir gleivinėms, atsiradus sąnarių skausmas ar pabrinkimams, būtina kreiptis į gydytoją.

Prieš pradedant gydymą pirazinamidu, būtina nustatyti kepenų funkcijos rodiklius (ypač ALT, AST) bei šlapimo rūgšties kiekį kraujyje. Gydant reikia laikas nuo laiko kartoti šiuos tyrimus, o jei atsiranda kepenų pakenkimo klinikiniai požymiai būtina juos atlikti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Tyrimai in vivo bei klinikiniai tyrimai rodo, kad pirazinamidas veikia priešingai, negu vaistai, skatinantys šlapimo rūgšties išskyrimą – acetilsalicilo rūgštis, askorbo rūgštis, probenecidas. Pirazinamidas gali iškreipti klinikinių biocheminių – bilirubino, šlapimo rūgšties koncentracijų, protrombino laiko, serumo transaminazių (ALT bei AST) aktyvumo bei tiroksino kiekio – tyrimų duomenis.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Citogeniniai tyrimai, atlikti su pacientėmis, rodo, kad terapinės pirazinamido dozės nepažeidžia chromosomų. JAV Nacionalinio vėžio tyrimo instituto bei Nacionalinio sveikatos instituto atliktų tyrimų metu kancerogeninis pirazinamido poveikis laboratoriniams gyvūnams nepasireiškė.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>