Vaistinis preparatas: Ranisan
Puslapis: 2


Vyresniems nei 65 metų pacientams biologinis pusinės eliminacijos periodas pailgėja iki 2,4-4,0 valandų. Kepenų funkcijos nepakankamumo atveju, lyginant su sveikais savanoriais, biologinis ranitidino prieinamumas padidėja apie 20%. Dėl to šiems pacientams stebima didesnė ranitidino koncentracija kraujo plazmoje.

Ranitidinu gydytiems pacientams gali būti melagingai neigiami odos testų rezultatai.

Nerekomenduojama skirti šį vaistą jaunesniems nei 15 metų vaikams, kadangi šioje amžiaus grupėje nėra pakankamai patvirtintas vaisto vartojimo saugumas ir dozavimas.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Lyginant su cimetidinu, ranitidinas praktiškai neturi jokio poveikio mikrosomų monooksigenazės sistemai. Todėl vaistų tarpusavio sąveika, kuri yra kliniškai gana reikšminga vartojant cimetidiną, paprastai nepasireiškia vartojant ranitidiną.

Cimetidino atveju pagrindinis vaistų tarpusavio sąveikos pasireiškimo mechanizmas yra citochromo P 450 sistemos slopinimas. Tuo tarpu ranitidino atveju poveikis citochromui P 450 yra tiek nereikšmingas, kad dėl to vaistų tarpusavio sąveika nepasireiškia. Iš organizmo ranitidinas išskiriamas vykstant filtracijai glomeruluose ir sekrecijai kanalėliuose. Dėl šio mechanizmo pasireiškia tam tikra kliniškai reikšminga ranitidino tarpusavio sąveika su kai kuriais vaistais (prokainamidu, aceltilprokainamidu ir triamterenu).

Ranitidinas yra labai efektyvus druskos rūgšties sekrecijos inhibitorius. Silpnai rūgštinių vaistų absorbcija priklauso nuo skrandžio turinio pH ir todėl vartojant juos kartu su ranitidinu biologinis prieinamumas gali sumažėti. Vartojant ranitidiną kartu su mažomis antacidinių vaistų dozėmis ir taip pat su anticholinerginiais vaistais, gali padidėti ranitidino efektyvumas. Didelės antacidinių vaistų dozės mažina ranitidino absorbciją.

Ranitidinas gali sustiprinti arba susilpninti diazepamo efektyvumą (jų tarpusavio sąveikos tyrimų rezultatai yra prieštaringi), ypač vyresnio amžiaus pacientams.

Vartojant ranitidiną kartu su teofilinu, gali padidėti teofilino koncentracija kraujo plazmoje ir todėl pasireikšti tachikardija, nerimas ar spazmai.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Ranitidinas patenka į motinos pieną, kur jo koncentracija viršija koncentraciją kraujo plazmoje. Po vienkartinės geriamosios 150 mg ranitidino dozės koncentracijos motinos piene ir kraujo plazmoje santykis yra 0,6 – 2,7 (po 2 valandų po vaisto suvartojimo), 1,1 – 10,2 (po 4 valandų po vaisto suvartojimo) ir 2,9 – 17,1 (po 8 valandų po vaisto suvartojimo). Po pakartotinių vaisto dozių šis skirtumas yra net didesnis. Ranitidino kiekis, kurį naujagimis gauna su motinos pienu, gali siekti 0,4–0,5 mg/kg/per dieną, tai sudaro iki 11,9% motinos suvartojamos dozės. Iki šiol dar nenustatyta, ar tokia dozė gali sukelti nepageidaujamą poveikį krūtimi maitinamam kūdikiui. Dėl išvardintų priežasčių ranitidinas laktacijos metu neturėtų būti vartojamas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>