Be vandens žmogus negali gyventi. Vanduo apteka kiekvieną iš daugybės milijardų jo kūno ląstelių. Jis įeina į kraujo sudėtį ir kartu su juo išnešioja maisto medžiagas, o kaip limfos skystis išvalo organus, ląsteles nuo anglies dioksido, ligų sukėlėjų, jų nuodų ir svetimkūnių.

Troškulys, kurį žmogus numalšina gėrimu, automatiškai tenkina organizmo poreikį: vandens reikia pernešti maistui, praskiesti kraujui ir užpildyti ląstelėms bei išplauti visoms nepageidaujamoms atliekoms. Kaip yra svarbu kiek galima geriau aprūpinti organizmą geru mineraliniu vandeniu, išsamiai aprašėme pirmame šios knygos skyriuje.

Siame — paskutiniame knygos apie vandenį — skyriuje kalbėsime apie jo apykaitą organizme. Vanduo, kuris būtinai reikalingas (nesvarbu, kokiu pavidalu) gyvybei palaikyti ir kurį pasisavina organizmas, turi ir vėl ištekėti lauk, kai atlieka savo darbą ir pakankamai prisisotina atliekų ir rūgščių.

Truputis vandens lengvina tuštinimąsi. Dar šiek tiek jo iškvepiama kartu su oru. Mat įkvepiant nosyje oras sudrėkinamas, nešvarumai kvėpavimo takuose jungiasi su garais ir išeina lauk.

Truputį daugiau vandens išsiskiria pro odą. Prakaitavimas odai, jos kraujotakai, drėkinimui ir atsparumui turi didelę reikšmę. Daugiausia organizmo išnaudoto vandens išskiria inkstai pro šlapimtakius ir šlapimo pūslę. Vandens procedūros padeda išsaugoti odą ir inkstus sveikus, pajėgius, gydo daugybę šių organų ligų.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą