Puslapis: 2

Taigi pirmiausia reikia išsiaiškinti vietą, kur auga valerijonas (o tai gali būti ir pamiškės, ir drėgnos pievos, pakrančių krūmai), o po to apsiginkluokite nedidelėmis šakėmis, peiliu ir eikite jo rinkti. Iškasę nuvalykite nuo šakniavaisio ir šaknų žemes; pačias ploniausias šakneles geriausia pašalinti metalinėmis šukomis. Po to šias augalo dalis greitai apiplaukite po tekančio vandens srove. Labai stori šakniavaisiai supjaustomi išilgai. Visa tai suriškite į ryšulėlius ir džiovinkite ant virvės lauke. Tik džiovinimo metu išsiskiria valerijono rūgštys ir ima kvepėti jam būdingu stipriu kvapu. Kai tik katės užuodžia šį kvapą, jos ima elgtis kaip pakvaišusios.

Ne veltui liaudyje valerijoną dar vadina "kačių žole". Bet anksčiau jį vadindavo ir "Raganų žole", nes viduramžiais jis buvo laikomas paslaptingu stebuklingu augalu, galinčiu apsaugoti nuo raganų ir piktųjų dvasių, netgi įveikti marą, kuris buvo laikomas velnio atsiųsta epidemija.

Ar jums jau yra tekę kada nors kelias valandas neramiai vartytis lovoje ir niekaip neužmigti? Tokius miego sutrikimus sukelia įvairios nervinio pobūdžio priežastys, pavyzdžiui, vidinis nerimas, atsiradęs dėl dvasinių sukrėtimų arba labai didelis susijaudinimas. Tuomet nebepadeda nė avelių skaičiavimas. Bet jei tokioje situacijoje išgersite puodelį valerijonų arbatos, jūs puikiai išsisuksite iš šios nemalonios padėties. Į valerijono sudėtį įeinančios medžiagos padeda atstatyti dvasinę pusiausvyrą ir atsikratyti baimės jausmo.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą