Vienas žinomiausių ir, kaip jau įrodyta, veiksmingiausių vaistinių augalų yra vaistinis valerijonas. Vaistinėse galima rasti įvairiausių valerijono preparatų: tai tabletės, žirneliai ir kapsulės, tai ir eteriniai lašai, dražė bei žvakutės, net medicininis vynas, bet svarbiausia, džiovintos vaistažolės, iš kurių, pablogėjus sveikatai, galima išsivirti gydomąją arbatą. Bet jei norite valerijono poreikį patenkinti, patys prisirinkdami vaistažolių, tai jums reikės tai daryti rudenį. Nes būtent rudenį, kai valerijonas jau peržydėjęs ir yra ramybės būklėje, šios vaistažolės šakniastiebiuose bei šaknyse susikaupia tiek daug biologiškai aktyvių medžiagų, kad jas rinkti tikrai verta. Tuojau ir pasakyta, kuri augalo dalis mus domina. Visa antžeminė augalo dalis — tai apie pusantro metro aukščio žolė apvaliais tuščiaviduriais stiebais, plunksniškais lapais ir gausiais rausvai baltais žiedų skėčiais — tinka nebent laukinių gėlių puokštei. Gydymo tikslams naudojamos tik požeminės augalo dalys: trumpi, piršto storumo šakniastiebiai ir iš jų išaugusios gausios rusvos, šliaužiančios, beveik bekvapės šaknys.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą