Atropa belladonna L. (F VIII)

(Syn. Belladonna trichotoma Scop., Belladonna baccifera Lam.)

Vaistinė šunvyšnė priklauso bulvinių (Solanaceae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis augalas. Lietuvoje savaime neauga, bet gali būti sėkmingai auginamas kaip dvimetis augalas.

Vaistinei žaliavai (Folia Belladonnae, Radix Belladonnae) lapai renkami fiziologiškai išsivystę, o šaknys — rudenį. Tai nuodinga žaliava. Žaliavoje svarbiausios veikliosios medžiagos yra alkaloidai hiosciaminas ir skopolaminas. Hiosciaminas, veikiamas šarmų, receminasi į atropiną. Hiosciaminas nuo atropino skiriasi tuo, kad hiosciaminas optiškai yra aktyvus, poliarizacijos plokštumą suka į kairę, o atropinas — optiškai neaktyvus, farmakologiškai 2—3 kartus silpnesnis.

Šunvyšnės lapai labai populiarūs mokslinėje medicinoje. Bendrai šunvyšnės preparatai vartotini tiktai gydytojo priežiūroje, nes lengvai galima mirtinai apsinuodyti.

Pastaruoju metu vis plačiau pradedama vartoti šunvyšnės šaknis, ypač sergant Parkinsono liga. Tam reikalui tinka šaknų nuoviras baltame vyne (20;0—500,0); geriama po valgomą šaukštą prieš miegą.

Mūsų farmacinė pramonė iš žalių šunvyšnės šaknų gamina preparatą „Sukrabdel", tai skystis, kuriuo gydomas postencefalitinis parkinsonizmas. Preparatas suaugusiems pradedamas duoti nuo 3 lašų du kartus per dieną ir kasdien po vieną lašą didinama, kol gaunamas geriausias efektas, bet ne daugiau kaip 15 lašų iš karto. Paskui kasdien po vieną lašą mažinama iki tokio kiekio, kuris duoda pakankamą terapinį efektą. Tačiau jį galima vartoti tiktai gydytojui nurodžius.



<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą