Puslapis: 2

Remiantis šiuolaikinės medicinos teorija, teigiama: jeigu vėžys nustatomas priešvėžinėje stadijoje, jj beveik visuomet galima išgydyti. Tačiau vėžys nesukelia skausmų, neturi būdingų fiziologinių ypatumų nekrečia šaltis, nekyla temperatūra. Vadinasi, ligoniui nebūna jokių ligos požymių, todėl pradinėje stadijoje vėžį sunku nustatyti. Kai diagnozė nustatoma, liga jau būna taip toli pažengusi, kad ligonis gali išgyventi ne ilgiau kaip metus. Atvirai kalbant, tokia yra šiandieninė padėtis.

Kai epitelinis vėžys susiformuoja, jis skverbiasi visur, sukeldamas vėžinę būklę ir ardydamas audinius. Tokioje stadijoje jis per limfos ir kraujo sistemas įsiskverbia į kitus organus. Vaizdžiai kalbant, vėžys, panašiai kaip ugnis, naikina greta esančius namus ir plačiai išplinta. Pavyzdžiui, vėžys, atsiradęs skrandyje, apima greta esančias kepenis ir žarnyną. Išplitęs organizmo viduje jis galiausiai pereina prie išorinių organų. Kadangi vėžys įsiskverbia visur, sunku nustatyti, kokiame organe jis atsirado pirmiausia.

Šiuolaikinė medicina siūlo tris vėžio gydymo metodus chemoterapiją, chirurgiją, švitinimą.

Chemioterapija - tai priešvėžinių medžiagų naudojimas. Tačiau ar galima vėžį išgydyti injekcijomis ar vaistais?

Turint omeny, kad sergant vėžiu kai kurių organų, pavyzdžiui, kepenų, operuoti neįmanoma, ar galima tikėtis radikaliai išgyti?

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą