Vaistinis preparatas: Eltroxin
Puslapis: 2


Tiroksino terapinis indeksas yra siauras. Tiroksino tinkamas dozavimas turi būti pagrįstas kliniškai įvertinant skydliaukės funkciją ir atliekant laboratorinius tyrimus. Pradinio dozės nustatymo metu būtina atsargiai koreguoti dozę ir stebėti pacientą, kad nebūtų perdozavimo ar nepakankamo gydymo. Tiroksino perdozavimo simptomai tokie patys kaip ir endogeninės tirotoksikozės.

Jei levotiroksino natrio druskos dozė padidinama per greitai, gali pasireikšti tokie simptomai, kaip viduriavimas, nervingumas, greitas širdies plakimas, nemiga, tremoras ir kartais krūtinės angina, esant latentinei miokardo išemijai, dozę reikia sumažinti arba negerti dieną ar dvi, o tada pradėti nuo mažesnės dozės.

Gydant tiroksinu pacientus, sergančius panhipopituitarizmu ar kitomis ligomis, galinčiomis sukelti antinksčių nepakankamumą, gali atsirasti tokių reakcijų, kaip svaigulys, silpnumas, negalavimas, svorio kritimas, hipotenzija ir antinksčių krizė. Tokiais atvejais, prieš pradedant gydymą tiroksinu, patartina pradėti gydymą kortikosteroidais.

Ypatingo dėmesio reikalauja vyresnio amžiaus pacientų ir pacientų, kuriems yra širdies nepakankamumo simptomų, miokardo infarkto ar išemijos EKG požymiai bei sergančiųjų cukriniu ir necukriniu diabetu, gydymas. Iki gydymo levotiroksinu naudinga atlikti EKG, nes hipotirozės sukelti pokyčiai gali būti supainioti su išemijos požymiais.

Tiroksinas didina gliukozės koncentraciją kraujyje - tai gali sutrikdyti pacientų, gydomų antidiabetiniais vaistais, būklės stabilumą.

Kai levotiroksinu gydomos hipotiroze sergančios moterys po menopauzės, kurioms yra padidėjusi osteoporozės rizika, skydliaukės funkciją reikia tikrinti dažniau, kad kraujyje levotiroksino koncentracija nebūtų didesnė už fiziologinę.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Tiroksinas sustiprina antikoaguliantų poveikį, todėl, siekiant išvengti per didelės hipoprotrombinemijos ir kraujavimo, gali prireikti sumažinti antikoaguliantų dozę.

Tiroksinas gali padidinti fenitoino koncentraciją.

Prieštraukuliniai vaistai, tokie kaip karbamazepinas ir fenitoinas, sustiprina skydliaukės hormonų metabolizmą ir gali juos išstumti iš junginių su kraujo plazmos baltymais.

Pradėjus ar nutraukus gydymą prieštraukuliniais vaistais, gali reikėti keisti reikiama levotiroksino dozę.

Skiriant kartu su širdį veikiančiais glikozidais, gali prireikti koreguoti pastarųjų dozę.

Sustiprėja ir simpatomimetinių vaistų poveikis.

Tiroksinas padidina receptorių jautrumą katecholaminams, todėl sustiprėja atsakas į triciklius antidepresantus.

Kartu paskirtas cholestiraminas mažina levotiroksino rezobciją iš virškinimo trakto.

Kai kurie kiti vaistai, įskaitant aliuminio hidroksidą, tulžies rūgšties sekvestrantus (kolestipolis), anijonų/katijonų mainų dervas (pvz., kajeksalatas, sevelameras), sukralfatą, kalcio karbonatą ir geležies sulfatą, gali sumažinti tiroksino natrio druskos absorbciją, todėl gali prireikti didinti tiroksino dozę.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>