Vaistinis preparatas: Somatuline Autogel
Puslapis: 2


Tinkamai apmokyti pacientai, vartojantys pastovią Somatuline Autogel dozę, preparatą gali susišvirkšti patys, arba tai gali padaryti mokantis asmuo. Jeigu injekciją atlieka pats pacientas, injekcija atliekama giliai po oda į šlaunies viršutinę išorinę dalį.

Sveikatos priežiūros specialistas turi nuspręsti, ar vaistą susišvirkš pats pacientas, ar tai atliks apmokytas asmuo.

Nepriklausomai nuo injekcijos vietos, negalima sudaryti odos klosčių, o adatą reikia įdurti staigiai, statmenai ir visą. Injekcija turi būti atliekama kaitaliojant kairiąją ir dešiniąją pusę.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas somatostatinui ar artimiems jam peptidams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Lanreotidas gali susilpninti tulžies pūslės motoriką ir sukelti tulžies pūslės akmenligę. Todėl pacientai turi būti periodiškai stebimi.

Farmakologiniai tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis parodė, kad lanreotidas, kaip ir somatostatinas bei kiti jo analogai, slopina insulino ir gliukagono sekreciją. Todėl lanreotidu gydomiems ligoniams gali pasireikšti hipoglikemija arba hiperglikemija. Pradėjus gydyti lanreotidu arba keičiant dozę, turi būti tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje, o bet koks gydymas nuo cukrinio diabeto – atitinkamai koreguojamas.

Lanreotidu gydant akromegalija sergančius ligonius, pastebėtas nežymus skydliaukės funkcijos susilpnėjimas, nors klinikinė hipotirozė – reta. Esant klinikinėms indikacijoms, patartina atlikti skydliaukės funkcijos tyrimus.

Ligoniams be gretutinių širdies sutrikimų lanreotidas gali sumažinti širdies susitraukimų dažnį, tačiau nebūtinai iki bradikardijos ribos. Ligoniams, prieš gydymą lanreotidu besiskundžiantiems širdies sutrikimais, gali pasireikšti sinusinė bradikardija. Ligonius su bradikardija pradėti gydyti lanreotidu reikia atsargiai (žr. 4.5 skyrių).

Ligoniams, turintiems karcinoidinių navikų, lanreotido negalima skirti neįsitikinus, kad nėra obstrukcinio žarnų naviko.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Dėl lanreotido farmakologinio poveikio virškinimo traktui gali susilpnėti kitų kartu vartojamų vaistų, tarp jų ciklosporino, absorbcija žarnyne.

Kartu su lanreotidu skiriant ciklosporiną, gali sumažėti ciklosporino santykinis biologinis prieinamumas, todėl, kad būtų išsaugotas terapinis lygis, gali prireikti koreguoti ciklosporino dozę.

Kadangi nedidelė lanreotido dalis prisijungia prie serumo baltymų, jo sąveika su vaistais, kurių didelė dalis prisijungia prie kraujo plazmos baltymų, mažai tikėtina.

Negausiais paskelbtais duomenimis vienu metu skiriant somatostatino analogus ir bromokriptiną, gali padidėti bromokriptino prieinamumas.

Kartu skiriant bradikardiją stimuliuojančius vaistus (pvz., beta adrenoblokatorius), gali pasireikšti adityvinis poveikis nežymiam širdies susitraukimų dažnio sumažėjimui, kuris susijęs su lanreotidu. Tokių kartu skiriamų medikamentų dozes gali prireikti koreguoti.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>