Puslapis: 3

N e u r o d i s t r o f i n i a m sindromui būdinga odos trofiniai sutrikimai, (niežėjimas, sausumas, opos, pragulos, sklerodermija, neurodermitai ir t. t.), raumenų pažeidimai (neuromiozitai, dermatomiozitai), vidaus organų pakitimai (opos, kraujavimas iš virškinimo trakto), kaulų sistemos sutrikimai (osteomaliacija, osteoporozės, kalkėjimas ir t. t.).

Dažniausiai ligoniai serga mišriomis diencefalito sindromų formomis, tik vienas ar kitas sindromas vyrauja. Ligos eiga gali būti stacionarinė ar pamažu progresuojanti.

Be to, būna tokių ligos formų, kuriomis sergant atsiranda tik priepuoliai — d i e n c e f a l i n ė s k r i z ė s. Prieš joms atsirandant, pablogėja kelioms valandoms ar net dienoms ligonio savijauta. Dažniausiai, priepuoliui ištikus, pagreitėja širdies plakimas, dusina, vargina pykinimas ar vėmimas, ligonis pajunta lyg visas kūnas degtų, o kūno odos temperatūra pakyla iki 39— 40° C. Gali būti ir daugybė kitų vegetacinių simptomų:

ligonį krečia šiurpas, pakyla ar sumažėja arterinis kraujospūdis, dažnai varo šlapintis ir tuštintis. Sąmonė neišnyksta, tik priblėsta, gali būti regėjimo bei uoslės haliucinacijos.

Priepuolis trunka minutes ar valandas. Po jo ligonis jaučia tik bendrą silpnumą kelias paras.

Gydymas yra patogenezinis. Simpatinės sistemos funkcijoms stiprinti skiriami C, B1 vitaminai, kalcio preparatai. Simpatinis aktyvumas slopinamas rezerpinu, ergotaminu, pachikarpinu, pentaminu ir kt. Parasimpatinės nervų sistemos tonusas reguliuojamas cholinoliziniais (atropino grupės) preparatais.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą