Puslapis: 2

Vos tiktai žmogus pagalvoja apie savo kvėpavimą, galvos smegenys tuojau pasiunčia signalą pailgosioms smegenims, pavyzdžiui, —„kvėpuok geriau!" Tada mes giliai atsidustame arba pasirąžome. Visi tokie veiksmai kvėpavimo automatikai padeda palengva imti dirbti pajėgiau. Jeigu tokių signalų nebūna ir jeigu neprireikia jokių fizinių pastangų, automatika ilgainiui vis labiau apsileidžia, darosi paviršutiniškesnė.

Draugai ir artimieji gali geriau kontroliuoti vienas kito kvėpavimą negu žmogus pats.

Jeigu žmogus per minutę kvėpuoja rečiau kaip 16 arba dažniau kaip 22 kartus, tai jau vertėtų pradėti kelių savaičių kvėpavimo treniruotę: rytą ir vakare po 5 minutes (nusistatęs laikrodį!) pakvėpuoti ne per stipriai, bet kuo tiksliau nuo 18 iki 20 kartų per minutę! Po kurio laiko jis ir vėl automatiškai kvėpuos norimu dažnumu.

Pilvu kvėpuoti geriau. Oro apykaita tik tada būna gera, kai aplinkos oras gerai paruošiamas. Tam ir yra nosis. Virpamieji plaukeliai ir virpamasis epitelis sugaudo oro dulkeles. Be to, nosyje oras sudrėkinamas ir sušildomas. Tik toks jis ir turi patekti į bronchus ir plaučius. Žmonės, kurie kvėpuoja pro burną, persišaldo kur kas dažniau už kvėpuojančius pro nosį.

Kvėpavime dalyvauja krūtinės ir pilvo raumenys. Stipriausias kvėpavimo raumuo yra diafragma. Todėl yra visai ne tas pats, ar mes įprasime kvėpuoti krūtine, ar pilvu. Kvėpuoti pilvu, kai dirba diafragma, yra kur kas geriau. Gaila, bet moterys daugiausia kvėpuoja daug silpnesniais krūtinės raumenimis.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą