Puslapis: 2

Iliuzija yra tikrovėje esančio daikto klaidingas, iškraipytas suvokimas. Jas sukelia realūs objektai, realūs dirgikliai. Iliuzijos gali pasireikšti ir sveikiems žmonėms. Pavyzdžiui, važiuojant atrodo, kad bėga medžiai, žemė. Iliuzijas gali sukelti stiprūs pergyvenimai, paprastai baimė. Pavyzdžiui, nakties metu keleivis, bijodamas užpuolimo, vietoj lapų šlamesio išgirsta žingsnius. Šioms visoms iliuzijoms būdinga tai, kad žmogus prisiverčia save pasitikslinti ir pamato, jog klydo.

Sergant psichinėmis, taip pat sunkiomis infekcinėmis ligomis, ypač jei sutrikusi sąmonė, dažnai pasitaiko regėjimo ir klausos iliuzijos. Ligoniai tiki jų realumu. Pavyzdžiui, krintančią juostą palaiko besirangančia gyvate, triukšmą suvokia kaip žmonių balsus. Žymiai rečiau pasitaiko skonio, uoslės ir kitos iliuzijos.

Haliucinacijos — tai nesamo daikto menamas suvokimas be realaus dirgiklio. Jos turi projekciją išorėje. Haliucinacijos turi tikrumo pobūdį, ir ligoniams jos yra realios. Jos gali būti ryškios ir blankios, pastovios ir kintančios, tikros ir netikros (pseudohaliucinacijos).

T i k r o s i o s haliucinacijos yra tokios, kai žmogus nesamus daiktus ar vaizdinius suvokia esant išorėje. Pavyzdžiui, žmogus girdi balsus už lango, mato kampe stovinčią baidyklę, iaučia nuo durų sklindant nemalonų kvapą. Tikrosios haliucinacijos pagal pojūčių organus skirstomos į regėjimo, klausos, skonio, uoslės ir lietimo (taktilines).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą