Tai sunki ir labai užkrečiama liga. Ja serga daugiausia vaikai, bet kartais užsikrečia ir suaugusieji, todėl slaugantiems sergantį vaiką reikia būti labai atsargiems.

Ligoniui staiga pakyla temperatūra, ryjant skauda gerklę. Kitą dieną pradeda berti - iš pradžių smulkios raudonos dėmelės pasirodo ant kaklo, viršutinės krūtinės dalies, ant nugaros ir pagaliau išberia visą kūną. Pabalusi lieka tik oda ties nosimi, lūpos ir smakras (būdingas skarlatinos požymis - baltas trikampis). Palietus pirštais išbertas vietas, šiurkštumo nesijaučia - tuo ir skiriasi šis išbėrimas nuo tymų. Išberia taip pat burną ir liežuvį, ketvirtą dieną tos išbertos vietos pasidaro ryškiai raudonos.

Skarlatina susirgusį ligonį namie gydyti labai sunku ir pavojinga, reikia paguldyti į ligoninę. Jeigu dėl kurios nors priežasties to padaryti negalima ir vaikas lieka namie, svarbiausia jam yra priežiūra: valgyti duoti po nedaug, skystą, švelnų maistą, duoti gerti virintą pieną, laikyti lovoje, nes atsikėlęs vaikas lengvai gali peršalti ir gali būti sunkių komplikacijų. Kasdien reikia tikrinti šlapimą, ar nėra jame baltymų.

Vaikui peršalus arba nesilaikant dietos, gali prasidėti inkstų uždegimas - tai parodys šlapime atsiradę baltymai. Dažniausiai tai atsitinka tarp 11-os ir 17-os ligos dienos. Gerklę reikia skalauti vandenilio peroksidu arba boro rūgštimi, galima ir druska.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą