Vaistinis preparatas: Olanzapin-ratiopharm
Puslapis: 2


Rūkantys asmenys

Pradinės dozės ir dozės intervalo paprastai nereikia keisti nerūkantiems, lyginant su rūkančiais pacientais.

Kai yra daugiau nei vienas faktorius, galintis lėtinti metabolizmą (moteriška lytis, senyvas amžius, nerūkymas), turi būti sprendžiamas mažesnės pradinės dozės skyrimas. Kai indikuotina, dozė turi būti didinima palaipsniui.

(Žr. 4.5 ir 5.2 skyrius)

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Pacientai su nustatyta uždaro kampo glaukomos rizika.

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Antipsichoziniais vaistais gydomų pacientų klinikinė būklė gali pagerėti tik po kelių dienų ar savaičių.

Šiuo laikotarpiu pacientus reikia labai atidžiai stebėti.

Su demencija susijusios psichozės ir (arba) elgesio sutrikimai

Olanzapinas nepatvirtintas su demencija susijusios psichozės ir (arba) elgesio sutrikimų gydymui ir nerekomenduojamas skirti šiai pacientų grupei, dėl padidėjusio mirtingumo ir cerebrovaskulinių sutrikimų rizikos. Placebo kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose (6-12 savaičių trukmės), kuriuose dalyvavo vyresnio amžiaus pacientai (vidutinis amžius 78 metai) sergantys demencija ir/ar psichozės ir (arba) elgesio sutrikimais, buvo 2 kartus didesnis mirčių dažnis olanzapinu gydytų pacientų grupėje lyginant su tais, kuriem buvo skirtas placebas (3,5 % prieš 1,5 % atitinkamai). Didesnis mirties dažnis nebuvo susijęs su olanzapino doze (vidutinė paros dozė 4,4 mg) arba gydymo trukme. Rizikos faktoriai šioje populiacijoje, įskaitant > 65 metų amžių, predisponuojantys padidėjusį mirtingumą, buvo disfagija, sedacija, bloga mityba ir dehidratacija, plaučių ligos (pvz. pneumonija, su ar be aspiracijos) ar benzdodiazepinų vartojimas. Tačiau mirties dažnis buvo didesnis olanzapinu gydytų pacientų grupėje, nei placebą gavusių pacientų grupėje, nepriklausomai nuo rizikos faktorių.

Tame pačiame klinikiniame tyrime buvo paminėti cerebrovaskuliniai nepageidaujami poveikiai (CVNP, pvz., insultas, praeinanti išeminė ataka), tame tarpe ir mirties atvejai. CVNP buvo tris kartus dažnesni pacientams, gavusiems olanzapiną, lyginant su pacientais, gavusiais placebą (atitinkamai 1,3 % vs. 0,4 %). Visi olanzapiną ir placebą gavę pacientai, kuriems pasireiškė cerebrovaskuliniai poveikiai turėjo rizikos faktorių. CVNP rizikos faktoriai susiję su olanzapino gydymu buvo amžius > 75 metai ir kraujagyslinė/mišraus tipo demencija. Olanzapino efektyvumas nebuvo ištirtas šiuose tyrimuose.

Parkinsono liga

Olanzapino nerekomenduojama skirti dopamino agonistų sukeltoms psichozėms gydyti Parkinsono

liga sergantiems pacientams. Klinikinių tyrimų metu pastebėta, kad skiriant olanzapiną labai dažnai ir

dažniau nei placebo grupėje (žr. 4.8 skyrių) Parkinsono ligos simptomai pasunkėjo ir atsirado

haliucinacijų bei olanzapinas nebuvo veiksmingesnis, palyginti su placebu, gydant psichozės

simptomus. Šių klinikinių tyrimų metu iš anksto buvo reikalaujama, kad ligos būklė būtų stabili

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>