Vaistinis preparatas: BENEMICIN
Puslapis: 4


Jeigu rifampicinas vartojamas kartu su antikoaguliantais, kumarino derivatais, reikia kiekvieną parą tirti protrombiną ir atitinkamai koreguoti vaisto dozę.

Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir vartojantiems rifampiciną, gali būti sunku reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, t.y. sunkiau pasiekti normoglikemiją.

Kartu vartojant p-aminosalicilo rūgštį (PAA) ir rifampiciną, sumažėja pastarojo koncentracija kraujyje. Todėl tarp šių vaistų vartojimo turi būti 8 valandų pertrauka.

Vaistai neutralizuojantys druskos rūgštį (sodos bikarbonatas, aliuminio bidioksidas, magnio trisilikatas) slopina rifampicino absorbciją. Šituos preparatus reikėtų vartoti ne anksčiau kaip valandą po rifampicino vartojimo.

Rifampicino ir enalaprilio vartojimas mažina pastarojo koncentraciją kraujyje. Priklausomai nuo paciento klinikinių simptomų gali tekti padidinti enalaprilio dozę.

Kotrimoksazolis ir probenecidas padidina rifampicino koncentraciją kraujo serume.

Rifampiciną vartojant kartu su halotanu arba izoniazidu didėja hepatotoksiškumas.

Rifampicino vartojimas kartu su sulfasalazinu sukelia sulfapiridino kiekio serume mažėjimą.

Rifampiciną skiriant kartu su sakvinaviru/ritonaviru, didėja toksinio kepenų pakenkimo pavojus. Todėl kartu vartoti šių medikamentų draudžiama.

Įtaka laboratorinių tyrimų duomenims:

Pacientams, vartojantiems rifampiciną, buvo pastebėti klaidingai teigiami opioidų nustatymo testai. Norint diferencijuoti reikia naudoti dujų spektrometrinės chromatografijos metodą.

Gydomosios rifampicino koncentracijos serume gali maskuoti mikrobiologinio metodo, naudojamo folinės rūgšties ir vitamino B12 nustatymui, rezultatus. Reikia taikyti alternatyvius metodus.

Pacientams, vartojantiems rifampiciną, bilirubino koncentracijos, šarminės fosfatazės arba aminotransferazės aktyvumo tyrimai, tai pat ir tulžies pūslės kontrastinis tyrimas turi būti atliekami ryte, prieš vaisto vartojimą.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Su graužikais, gavusiais dideles rifampicino dozes, atlikti tyrimai parodė teratogeninį poveikį. Kadangi didelių ir gerai kontroliuojamų tyrimų su nėščiomis moterimis atlikta nepakankamai, rifampicinas nėščioms moterims skiriamas tik tada, jei tiksliai žinoma, kad tuberkuliozinis procesas yra aktyvus ir nauda motinai didesnė nei galima rizika vaisiui. Rifampicinas vartojamas paskutiniais nėštumo mėnesiais gali sukelti pogimdyvines kraujosruvas tiek motinai, tiek naujagimiui. Tokiais atvejais reikia vartoti vitaminą K.

Rifampicinas patenka į motinos pieną. Krūtimi maitinanti moteris rifampiciną gali vartoti tik gydytojui įvertinus vaisto svarbą motinai ir galimą riziką kūdikiui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenų, kad preparatas darytų poveikį gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus, nėra, tačiau kai kuriais atvejais gali pablogėti psichinė ir fizinė reakcija: atsirasti svaigulys, suglumimas, regos sutrikimas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>