Vaistinis preparatas: BENEMICIN
Puslapis: 3


Gydant tuberkuliozę rifampiciną reikia vartoti kiekvieną parą. Gydymas su pertraukomis, kurio metu padidėja šalutinio poveikio rizika, gali būti taikomas tik tiems pacientams, kurie dėl įvairių priežasčių negali reguliariai vartoti vaistus. Pacientus, kuriems taikomas gydymas su pertraukomis, reikia atidžiai stebėti. Norint išvengti komplikacijų, susijusių su anksčiau minėta dozavimo schema, turi būti dažnai atliekami tyrimai.

Gydymo su pertraukomis metu, didesnės nei 600 mg rifampicino dozės vartojamos vieną arba du kartus per savaitę yra blogai toleruojamos. Galime stebėti padažnėjusį šalutinių poveikių atsiradimą: į gripą panašūs simptomai, kraujo sistemos sutrikimai, odos reakcijos, virškinamojo trakto sutrikimai, kepenų ir/arba inkstų funkcijos sutrikimai, sunkus kvėpavimas, dusimas, anafilaksinis šokas. Manoma, kad vaistų derinys, 600 mg rifampicino 2 kartus per savaitę kartu su 15 mg/kg kūno svorio izoniazido, efektyvus tuberkuliozės gydyme ir žymiai geriau toleruojamas.

Vartojant rifampiciną seilės, skrepliai, ašaros, šlapimas gali nusidažyti raudonai ruda arba oranžine spalva. Taip gali nusidažyti ir minkšti kontaktiniai lęšiai.

Rifampiciną atsargiai skirti pacientams, vartojantiems alkoholį, nes gali padidėti toksinio poveikio kepenims rizika.

Gydymo rifampicinu metu atsiradęs viduriavimas gali imituoti pseudomembraninį kolitą.

Aprašyti reti porfirijos paūmėjimo atvejai, atsiradę dėl rifampicino vartojimo.

Senyviems pacientams, ypač sergantiems kepenų funkcijos nepakankamumu, šį vaistą reikia skirti atsargiai.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Rifampicinas aktyvuoja kepenų mikrosomų fermentus, dėl to kinta daugelio preparatų, kurių eliminacijoje dalyvauja šitie fermentai, metabolizmas. Norint palaikyti atitinkamą kitų vaistų koncentraciją, po rifampicino pridėjimo, gali reikėti pakoreguoti dozavimą.

Rifampicinas pagreitina šių vaistų metabolizmą: priešepilepsinių (pvz.: fenitoino), antiaritminių (pvz.: disopiramido, meksiletino, chinidino, tokainido), geriamųjų antikoaguliantų, priešgrybelinių azolių (pvz.: flukonazolio, itrakonazolio, ketokonazolo), barbitūratų, ?-adrenerginių receptorių blokatorių, kalcio kanalų antagonistų (pvz.: diltiazemo, nifedipino, verapamilio), ciklosporinų, digitalio glikozidų, klofibratų, hormoninių preparatų (pvz.: geriamųjų kontraceptikų, kortikosteroidų), antibiotikų (pvz.: dapsono, doksiciklino, chloramfenikolio, klaritromicino, fluorochinolono, ciprofloksacino), zidovudino, haloperidolio, geriamų sulfanilšlapalo derivatų, levotiroksino, metadono, narkotinių analgetikų, progestagenų, chinino, takrolimo, triciklių antidepresantų teofilino darinių (pvz.: amitriptilino, nortriptilino). Rifampicino vartojimas kartu su aukščiau paminėtais vaistais gali įtakoti pastarųjų dozių didinimą, norint išlaikyti gydomąjį poveikį.

Pacientės, vartojančios geriamus kontraceptikus, gydymo rifampicinu metu turi naudotis alternatyviomis, nehormoninėmis kontraceptinėmis priemonėmis.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>