Fucus vesiculosus L.

Pūslėtasis guveinis priklauso guveininių (Fucaceae) šeimai, Šio guveinio yra keliolika formų ir jos visos tinka vaistinei žaliavai gaminti. Tai jūrų dugno augalas, kuris auga prie akmenų. Paplitęs Baltijos ir Siaurės jūrose, Siaurės Atlante. Lietuvos pajūryje guveinį bangos išmeta į krantą, atneštą iš žymiai tolesnių jūros sričių, nes mūsų respublikos pajūrio dugnas yra smėlėtas ir jis čia neauga. Vaistinei žaliavai gaminti daug geriau tinka guveinis iš Atlanto bei Siaurės jūros, negu iš Baltijos jūros, nes tenykštėje žaliavoje būna žymiai daugiau mineralinių druskų ir jodo.

Pūslėtojo guveinio vaistinėje žaliavoje (Herba Fuci vesiculosi), gniužule, randama dijodotirozino, 15—16% mineralinių druskų, kurių tarpe visada būna daugiau ar mažiau jodo ir bromo. Be to, žolėje yra daug gleivingų medžiagų.

Pasak prof. Mušinskio, Bėslerio, šio guveinio žole gydoma skydinės liaukos sutrikimai ir arteriosklerozė, taip pat organizme ji reguliuoja riebalų apykaitą.

Galima vartoti ir mūsų pajūryje randamą guveinj, tik dozė atitinkamai turi būti didesnė, nes jo žolėje yra mažiau mineralinių druskų ir dijodotirozino.

Pūslėtojo guveinio gniužulai turi nemalonų kvapą, ypač vandeniniai jo preparatai, todėl stengiamasi vartoti miltelių bei ekstraktopavidalu.

Kol kas mūsų vaistinėse ekstrakto nėra, bet gniužulų nesunkiai galima prisirinkti mūsų respublikos pajūryje.

Surinktus gniužulus reikia švariai nuplauti, greit plonai paskleisti pastogėse ir išdžiovinti. Žaliavos atsargos laikomos hermetiškai uždaromuose stikliniuose buteliuose. Gerai paruošta žaliava turi būti tamsiai rūdos spalvos.





<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą