|
Temos
|
Psichosomatinės ligos - sielos ir kūno negalia
Puslapis: 3 Mokslininkas Fišeris ištyrė tūkstančius miokardo infarkto atvejų. Jis išstudijavo ligonio gyvenimą kelerius metus prieš širdies katastrofą ir nustatė, kad į miokardo infarktą žmogus eina trejus-šešerius metus. Gaudamas vieną po kito širdies, kraujagyslių signalus, jis nekreipia į juos dėmesio ir stumia save į infarktą. Vakarų psichosomatinės medicinos gydytojai mano, kad psichosomatinės virškinimo trakto ligos yra nepasiekto tikslo padariniai, kai ko nors labai norisi, ko nors labai siekiama, bet nepasiekiama. Cukrinis diabetas kyla, kai žmogus būna nuolat nepatenkintas artimųjų ar labai vertinamų žmonių požiūriu į save; odos ligos prislopinto kam nors priešiškumo ar nuolatinio nerimo rezultatai; opa išgyvento žeminančio jausmo, priklausomumo nuo ko nors ar nuo gyvenimo aplinkybių, kurių negalima pakeisti, padariniai; arterinė hipertonija ir tachikardija nuslopinto įtūžio, pykčio ir baimės padarinys; bronchinė astma nuslopintų seksualinių konfliktų rezultatas. Dėl to galima ir ginčytis, tačiau neabejotina tai, kas svarbiausia: sunkių išgyvenimų ir vidaus organų ligų tarpusavio ryšys turi gilią prasmę. Sunkus ilgalaikis išgyvenimas fiksuojasi nesąmoningoje psichikos sferoje, sudarydamas nuolatinį patologinės impulsacijos židinį, kuris veikia tam tikrą organizmo sistemą ir laiko ją nuolat įsitempusią, sekina ją ir galiausiai sukelia lėtinę ligą. Patologinės impulsacijos židinys nustoja veikęs ne nuo vaistų, o pašalinus jį sukėlusį išgyvenimą. Blogiau, jeigu sąmonė išgyvenimo nefiksuoja. Vis dėlto nuodugni analizė padeda suvokti ir nesąmoningus išgyvenimus. Daugiau straipsnių apie sveikatą Informacija surinkta iš įvairių interneto šaltinių, pateikiama pažíntiniais
tikslais ir gali būti nepatikima. Prieš ja pasikliaudami, tikrinkite kituose šaltiniuose arba teiraukitės specialistų.
|