Astenija - žodis, kilęs iš graikų kalbos, reiškia silpnumą, bejėgiškumą, tai gali būti fizinis nuovargis ar silpnumas po sunkios ligos. Tačiau mus domina kitokia astenija kai žmogų iškankina nesėkmės, nemalonumai, aplinkinių agresija, bedžiaugsmis gyvenimas, teigiamų emocijų stoka, kai žmogus stengiasi, nepailsdamas dirba, bet nesėkmingai, nesulaukdamas jokio dėkingumo ir pripažinimo. Tai sielos arba psichinis nuovargis, bet ne dėl sunkaus protinio darbo, o dėl susikaupusių neigiamų emocijų, sunkių išgyvenimų.

Psichinį nuovargį sukelia darbas, kai su juo nesusidorojama. Džiaugsmo negali teikti monotonija, priverstinis ir sunkus darbas, amžinas skubėjimas ir didelė atsakomybė, kai už vieną klaidą „kerta galvą“, kai troškimai ne pagal jėgas arba iš viso neįgyvendinami, kai žmogus plėšosi, tačiau nepasiekia norimo rezultato, kai eina, eina ir ateina į aklavietę, kai supranta, kad kelias yra uždaras ratas, o žmogus tik aklas arklys, sukantis sunkias girnas. Tai nuovargis, patiriamas prižiūrint invalidą, kai priežiūra atima visas jėgas ir laiką, o rytojus bus toks pat bedžiaugsmis kaip ir ši diena, arba dar blogesnis; tai nuovargis, patirtas bendraujant su žiauriu, negailestingu žmogumi, tai nuolatinė baimė ir nerimas dėl aibės neteisybių ir diskriminacijos, bejėgiškumas prieš blogį. Ir niekas taip neatima žmogui jėgų, kaip slegiantys išgyvenimai. Jie nelyginant vampyrai.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą