Vaistinis preparatas: Cuprenil
Puslapis: 1


PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA



1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Cuprenil 250 mg dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Veiklioji medžiaga: D-penicilaminas.

Vienoje dengtoje tabletėje yra 250 mg D-penicilamino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Dengta tabletė

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

Sunkios eigos reumatoidinis sąnarių uždegimas.

Vilsono liga (hepatolentikulinė degeneracija).

Cistinurija.

Apsinuodijimas švinu.

Lėtinis aktyvus kepenų uždegimas.

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozė nustatoma, atsižvelgiant į indikacijas.

Reumatoidinis sąnarių uždegimas

Suaugusieji. Pirmąjį vartojimo mėnesį kasdien reikia gerti po 125 - 250 mg, vėliau kas 4 - 12 savaičių dozę būtina didinti po 125 mg tol, kol pasireikš ligos remisija. Ją palaikyti reikia mažiausia veiksminga doze. Jei per 12 preparato vartojimo mėnesių pageidaujamas gydomasis poveikis nepasireiškia, gydymą reikia nutraukti.

Įprastinė palaikomoji paros dozė yra 500 - 750 mg. Per parą galima gerti ne daugiau kaip 1,5 g preparato. Po 6 ligos remisijos mėnesių dozę rekomenduojama kas 12 savaičių mažinti po 125 - 250 mg.

Pagyvenę pacientai. Pirmąjį mėnesį paros dozė turi būti ne didesnė kaip 125 mg. Vėliau kas 4-12 savaičių ją galima didinti po 125 mg tol, kol pasireikš ligos remisija. Per parą galima gerti ne daugiau kaip 1 g preparato.

Vaikai. Paros dozė yra 15 - 20 mg/kg kūno svorio. Gydymą reikia pradėti 2,5 – 5,0 mg/kg kūno svorio paros doze, kurią kas 4 savaites 3 - 6 mėn. reikia laipsniškai didinti.

Vilsono liga

Suaugusieji. Paros dozė yra 1,5 - 2 g, suvartojama per kelis kartus. Pasireiškus ligos remisijai, paros dozę galima sumažinti iki 0,75 - 1 g. Pacientams, kuriems yra neigiama vario pusiausvyra (vario netenkama daugiau, negu gaunama), reikėtų vartoti mažiausią veiksmingą penicilamino dozę.

2 g paros dozę galima gerti ne ilgiau kaip metus.

Pagyvenę ligoniai. Paprastai paros dozė yra 20 mg/kg kūno svorio, suvartojama per kelis kartus. Per parą galima vartoti ne daugiau kaip 1 g preparato.

Vaikai. Įprastinė paros dozė yra 15-20 mg/kg kūno svorio. Ją paprastai reikia išgerti per kelis kartus. Mažiausia paros dozė yra 500 mg.

Cistinurija

Geriausiai mažiausią veiksmingą dozę nustatyti, remiantis aminorūgščių kiekio, nustatyto chromatografijos metodu, rodmenimis.

Cistininių akmenų tirpinimas

Suaugusieji. Paros dozė yra 1 - 3 g. Ją reikia gerti per kelis kartus. Šlapime reikėtų palaikyti mažesnę negu 200 mg/l cistino koncentraciją.

Cistininių akmenų atsiradimo profilaktika

Suaugusiji. Per parą reikia gerti 0,5 - 1 g preparato tol, kol cistino koncentracija šlapime taps mažesnė negu 300 mg/l.

Pagyvenę pacientai. Reikia gerti mažiausią veiksmingą dozę tol, kol cistino koncentracija šlapime taps mažesnė negu 200 mg/l.

Vaikai. Reikia nustatyti mažiausią veiksmingą dozę, kurią vartojant, cistino koncentracija šlapime taptų mažesnė negu 200 mg/l.

Nurodymas

Kitas puslapis >>>