Vaistinis preparatas: Gelomyrtol
Puslapis: 2


4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Gelomyrtol 120 mg, Gelomyrtol forte 300 mg gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamo poveikio dažniui įvertinti vartojamos sąvokos:

daugiau negu 1 iš 10 pacientų labai dažni

daugiau negu 1 iš 100 pacientų dažni

daugiau negu 1 iš 1000 pacientų nedažni

daugiau negu 1 iš 10000 pacientų reti

mažiau negu 1 iš 10000 pacientų labai reti, tarp jų pavieniai atvejai.

Nedažnais atvejais sutrinka virškinimo trakto veikla.

Aprašytos retos padidėjusio jautrumo reakcijos (pvz., bėrimas, veido edema, dusulys, kraujotakos sutrikimai).

Galimi pavieniai skonio sutrikimo atvejai, labai retai gali išjudėti anksčiau susidarę inkstų ar tulžies pūslės akmenys.

4.9 Perdozavimas

Standartizuoto mirtolio ūminis toksiškumas mažas: didžiausia žmonių toleruojama dozė yra maždaug 1500 mg/kg, žiurkių – daugiau kaip 2000 mg/kg. Šunims sugirdytos didesnės nei 2000 mg/kg dozės sunkaus nepageidaujamo poveikio nesukėlė. Net vartojami ne pagal nurodymus eteriniai aliejai retai sukelia nepageidaujamų reiškinių. Apsinuodijimas didelėmis eterinių aliejų dozėmis gali sukelti pykinimą, vėmimą, spazmus bei (sunkiais atvejais) komą ir kvėpavimo sutrikimus. Aprašyti reti atvejai, kai sunkus apsinuodijimas sukėlė širdies ir kraujagyslių veiklos komplikacijas.

Neatidėliotina pagalba

Skiriama 3 ml/kg kūno svorio skystojo parafino, skrandis plaunamas 5 proc. natrio hidrokarbonato tirpalu, duodama kvėpuoti deguonies.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – slopinantys kosulį ir didinantys gleivių sekreciją vaistai,

ATC kodas – R05CA19.

Išgėrus standartizuoto mirtolio, pasižyminčio lipofilinėmis savybėmis, jis greitai absorbuojamas ir kliniškai pakankamas jo kiekis patenka į bronchų ir alveolių spindį, skystina tirštas gleives bei veikia sekreciją, stimuliuoja ir lengvina atsikosėjimą. Standartizuotas mirtolis taip pat teigiamai veikia gleivinės virpamąjį epitelį ir gerina jo veiklą, pasižymi priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, nustatytomis tyrimais in vitro. Antioksidacinės savybės yra ypač svarbios, nes apsaugo nuo aktyviojo deguonies tarpinių junginių, sukeliančių deguoninį (oksidacinį) stresą, kuris yra neatsiejamas nuo lėtinio uždegiminio proceso, t.y. lėtinio bronchito.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>