(neurasthenia)

Neurastenija serga abiejų lyčių žmonės. Ją sukelia minėtos psichogeninės priežastys. Joms veikiant, didžiųjų smegenų pusrutulių žievėje nusilpsta slopinimas, o jei psichogeninė priežastis ir toliau kenkia, nusilpsta ir jaudinimas. Žievės funkcijoms nusilpus, požievio ir žievės normalūs santykiai sutrinka.

Dar sunkesnio pažeidimo atvejais žievėje vystosi apsauginis slopinimas.

Dėl šių neurozinių sutrikimų atsiranda įvairūs klinikiniai reiškiniai.

1. Nusilpus slopinimo procesui, padidėja ligonio dirglumas. Tokį ligonį ima erzinti namuose laikrodžio tiksenimas, popierių šlamesys, kai juos verčia draugas. Paprasčiausios gyvenimo

nesėkmės jam rodosi nenugalimomis nelaimėmis. Dargi jį ima dirginti tokie klausimai, kurie jo asmeniškai neliečia. Jis gali susijaudinti, kad kitas žmogus yra užgautas, nuskriaustas. Tas dirglumas ypač ryškus įprastinėje ligoniui aplinkoje, namuose, kiek mažiau — darbovietėje. Dėl to atsiranda kivirčiai namuose bei su bendradarbiais. Tuo tarpu tarp svetimų žmonių tas dirglumas gali visai išnykti, ten ligonis jaučiasi geriau. Namuose vaikai, namų tvarka, viskas nepatinka.

2. Slopinimo procesui nusilpus, labai greit sutrinka ligonio miegas. Dažniausiai sunku užmigti iš vakaro. Neišsimiegojęs vieną naktį, ligonis, jau vakare guldamas, pradeda jaudintis, kad neužmigs; stengiasi užmigti, tai dar labiau silpnina slopinimą, ir tada tikrai neužmiega. Kiti ligoniai iš vakaro užmiega, tačiau pabunda 4-tą—5-tą valandą ir iki ryto negali užmigti.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą