Nuo mastopatijos naudojamas šeivamedžio (lot. Samhucus) uogų sirupas. Yra dvi mums gerai žinomos šeivamedžio rūšys.

Žolinis šeivamedis yra nuodingas, jo šakelė su uogomis auga tiesiai į viršų.

Juoduogis šeivamedis krūminis augalas (žr. pieš.), jo šakelės su uogomis nulinksta žemyn.

Gydymui jie ruošiami vienodai.

Rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje surinktos juoduogio krūminio šeivamedžio uogos nuplaunamos ir apdžiovinamos. Tada dedamos sluoksniais į trilitrinį stiklainį: pusantro centimetro cukraus sluoksnis ir toks pat sluoksnis šeivamedžio uogų. Taip sluoksniuojama iki viršaus. Stiklainis uždaromas plastmasiniu dangteliu ir pastatomas parai atviroje vietoje, paskui išmaišius 6-8 paroms įdedamas į šaldytuvą. Reikia stebėti, kad sirupas neprarūgtų esant nepakankamai šaltai temperatūrai, paviršius apsiputoja balta puta,Po 6-8 parų uogas reikia išspausti, iškošti ir vėl įdėti į šaldytuvą. Geriama rytą ir vakare valandą prieš valgį po desertinį šaukštą, užsigeriant vandeniu.

Ne visų ligonių organizmas vienodai priima šį sirupą. Daugumai nuo jo iš tikrųjų būna bloga, tačiau reikia atsiminti, kad jis gydo mastopatiją ir kartu gerai išvalo kraujagyslių sistemą.

Sirupas iš žolinio šeivamedžio naudojamas tokiu būdu: pusę valandos prieš valgį išgeriama 100 g distiliuoto vandens, o valandą po valgio valgomasis šaukštas sirupo, ir taip tris kartus per dieną. Gydymo kursas rudenį 45 dienos, pakartojama gegužės mėnesį 30 dienų. Tačiau kai kuriais atvejais ligoniai pradėdavo kursą rudenį ir baigdavo tik tuomet, kai sukietėjimas išnykdavo.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą