Puslapis: 3

Maniakinei-depresinei psichozei priklauso vadinamoji c i k l o t i m i j a. Jos klinika panaši į maniakinės-depresinės psichozės kliniką, tik visi simptomai būna neryškūs, priepuoliai trunka

3—6 savaites. Priepuolių metu ligonis gali būti darbingas, jam paprastai užtenka ambulatorinio gydymo.

Gydymas priklauso nuo ligos fazės. Esant depresinei fazei, su ligoniais reikia elgtis ypatingai švelniai, stebėti, kad jie nenusižudytų. Juos būtina paguldyti į ligoninę, nes namuose jie gali ne tik patys nusižudyti, bet nužudyti ir savo vaikus.

Skiriami antidepresantai (tik rytą ir dieną). Negalima jų skirti nakčiai, nes sutrikdo miegą. Iš antidepresantų plačiai taikomas melipraminas (iki 50—300 mg per dieną), amitriptilinas (iki 200—300 mg per dieną) ir kt. Gydymo trukmė priklauso nuo ligonio būsenos. Nakčiai galima skirti tizercino (po 100—160 mg) arba aminazino. Būsenai negerėjant, galima gydyti tizercinu, skiriant jo iki 0,4—0,5 g per dieną, arba insulinu.

Geri rezultatai būna, taikant elektrotraukulinę terapiją. Depresiją mažina šiltos vonios, 25% magnio sulfato tirpalas, deguonis (leidžiama po oda po 200—400 ml, iš viso 12 injekcijų), opijaus tinktūra, pradedant nuo 3 lašų 3 kartus per dieną ir didinant kasdien po 3 lašus iki 20 lašų. Ligoniui reikia skirti vitaminų.

Esant maniakinei fazei, ligonius patartina stacionarizuoti, nes jie linkę girtauti, išeikvoti, išprievartauti. Gydoma izercinu, jei negerėja — insulinu ar elektrotraukuliais. Be to, reikia skirti ir bendrą raminantį gydymą: šiltas vonias, magnio sulfato tirpalą ir kt.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą