Vaistinis preparatas: ASTMIR
Puslapis: 2


Lengva nuolatinės astmos forma apibrėžiama, kaip astmos simptomų pasireiškimas dažniau nei kartą per savaitę, bet rečiau nei kartą per parą, simptomų pasireiškimas nakties metu dažniau nei du kartus per mėnesį, bet rečiau nei kartą per savaitę, plaučių funkcija tarp šių epizodų išlieka normali. Jeigu tęsiant gydymą nepasiekiama pakankama astmos kontrolė (dažniausiai per vieną mėnesį), reikia įvertinti papildomo arba kito priešuždegiminio gydymo, remiantis astmos pakopinio gydymo sistema, poreikį. Periodiškai reikia vertinti pacientų astmos simptomų kontrolę.

ASTMIR vartojimas kartu su kitais vaistais nuo astmos

Kai gydymas ASTMIR skiriamas gydymui inhaliuojamaisiais kortikosteroidais papildyti, ASTMIR negalima staigiai pakeisti inhaliuojamųjų kortikosteroidų (žr. 4.4 skyrių).

4 mg kramtomąsias tabletes galima vartoti 2–5 metų amžiaus vaikams.

5 mg kramtomąsias tabletes galima vartoti 6–14 metų amžiaus vaikams.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientams reikia patarti niekada nevartoti per burną vartojamojo montelukasto ūmiems astmos priepuoliams gydyti ir šiam tikslui visada turėti po ranka įprastus atitinkamus ūmiu atveju gelbstinčius vaistus. Jei įvyksta ūmus priepuolis, turėtų būti vartojamas inhaliuojamasis trumpo poveikio beta adrenoreceptorių agonistas. Pacientai turėtų keiptis į gydytoją patarimo kaip įmanoma greičiau, jei reikia daugiau trumpo poveikio beta adrenoreceptorių agonistų inhaliacijų negu įprastai.

Montelukastu negalima pakeisti inhaliuojamųjų arba geriamųjų kortikosteroidų.

Nėra duomenų, kurie įrodytų, kad galima sumažinti geriamųjų kortikosteroidų dozę, kartu vartojant montelukastą.

Pacientams, vartojantiems vaistus nuo astmos, taip pat ir montelukastą, retai gali pasireikšti sisteminė eozinofilija, kartais pasireiškianti klinikiniais vaskulito požymiais, atitinkančiais Churg-Strauss‘o sindromą – ligą, dažnai gydomą sisteminio poveikio kortikosteroidais. Šie atvejai dažniausiai, bet ne visada, buvo susiję su geriamųjų kortikosteroidų dozės sumažinimu ar jų nutraukimu. Galimybė, kad leukotrienų receptorių antagonistų vartojimas susijęs su Churg-Strauss‘o sindromo išsivystymu, negali būti nei atmesta, nei įrodyta. Gydytojai turi būti pasirengę, jei pacientams pasireikštų eozinofilija, vaskulitinis bėrimas, plaučių simptomų pablogėjimas, širdies komplikacijos ir (arba) neuropatija. Reikia iš naujo įvertinti pacientus, kuriems pasireiškia šie simptomai, ir jų gydymo schemas.

Gydant montelukastu buvo stebimi nuotaikos svyravimai, savižudiškos mintys ir veiksmai, įskaitant savižudybę.

Gydant montelukastu pacientus, kurie serga aspirino sukelta astma, nepasikeičia poreikis vengti aspirino ir kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>