Vaistinis preparatas: MEDROL
Puslapis: 2


Įvairiems asmenims gali reikėti skirtingų dozių - vaisto dozė turi būti parenkama individualiai, atsižvelgiant į ligą ir vaisto poveikį pacientui.

Skyrimas kas antrą dieną

Tai toks gliukokortikosteroidų dozavimas, kai kas antrą dieną iš ryto geriama dvigubo dydžio paros dozė. Šis gydymo būdas geras dėl to, kad ilgai vartojant vaistą pageidaujamas poveikis lieka, bet rečiau pasitaiko nepageidaujamas, įskaitant kankorėžinės liaukos ir antinksčių veiklos slopinimą, Kušingo sindromą, hormonų preparatų vartojimo nutraukimo simptomus ir vaikų augimo slopinimą.

Senyvus pacientus ir pacientus, kurių inkstų ar kepenų veikla sutrikusi, būtina gydyti atsargiai. Gali reikėti mažinti dozę.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Tuberkuliozė, sisteminės grybelinės infekcijos ir kitos ūminės ar lėtinės virusinės ar bakterinės infekcijos, kurioms neskirtas adekvatus specifinis antimikrobinis ar chemoterapinis gydymas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įspėjimai

Ligoniams, kurie gliukokortikosteroidų vartojimo metu patiria didelį stresą (taip pat traumą, operaciją ar ligą), reikia prieš, per stresinę situaciją (taip pat traumą, operaciją ar ligą) ir po jos padidinti greitą poveikį sukeliančių gliukokortikosteroidų dozę.

Gliukokortikosteroidai gali paslėpti infekcinių ligų požymius, todėl juos vartojant yra grėsmė greičiau susirgti infekcinėmis ligomis, be to, gali padidėti infekcijos sukėlėjų atsparumas ir sunkiau nustatyti, kur patenka infekcija.

Visas infekcines ligas, sukeliamas įvairių patogeninių mikroorganizmų, kaip antai virusų, bakterijų, grybelių, pirmuonių ir helmintų, gali lemti vienų gliukokortikosteroidų ir vartojamų kartu su kitais imunosupresiniais vaistais poveikis ląsteliniam bei humoraliniam imunitetui ir neutrofilams. Infekcinių ligų eiga gali būti lengva, sunki ir net baigtis mirtimi. Kuo didesnė gliukokokortikosteroidų dozė, tuo dažniau pasireiškia infekcinės komplikacijos. Nustačius pacientui infekcinę ligą, kartu būtina skirti veiksmingą ligos priežastį veikiantį gydymą.

Gliukokortikoidų vartojantiems pacientams, nesirgusiems vėjaraupiais, juostine pūsleline ir tymais, reikia vengti kontaktų su asmenimis, sergančiais šiomis ligomis, nes padidėja susirgimo sunkiomis šių ligų formomis rizika.

Jei gliukokortikosteroidai vartojami ilgą laiką, gali formuotis užpakalinė pokapsulinė katarakta, glaukoma, kai pažeidžiamas regos nervas, gali padidėti antrinių infekcinių akių ligų, kurias sukelia grybeliai ir virusai, pavojus. Galimos alerginės reakcijos (t.y. angioedema).

Visi gliukokortikosteroidai skatina kalcio išsiskyrimą.

Gydymo gliukokortikoidų preparatais metu pacientų vakcinuoti gyvomis ar gyvomis atenuotomis vakcinomis negalima, nes padidėja neurologinių komplikacijų ir sumažėjusio antikūnų atsako pavojus. Negyvomis ar inaktyvuotomis vakcinomis šiuos pacientus vakcinuoti galima, tačiau organizmo atsakas į tokią vakcinaciją gali būti silpnesnis.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>