Sergant neurastenija, centrinėje nervų sistemoje jaudinimo procesas darosi nepaslankus, inertiškas. Dėl to toks ligonis ilgai negali užmiršti nemalonių pokalbių ar įvykių, kurie jį sujaudino.

Neretai, galvodamas, kad, išsipasakojęs kitiems, jis atsikratys šių nemalonių minčių, toks neurastenikas išsipasakoja ne tik jj slegiančius prisiminimus, bet ir visą savo gyvenimą, pirmam sutiktam nepažįstamam asmeniui.

Tačiau neurastenija pasidaro labai sunki liga, kai ligoniui atsiranda įkyrios baimės dėl savo sveikatos. Pavyzdžiui, ligonis, sergąs neurastenija, nuolat junta širdies dūžius. Jam atsiranda

įkyri mintis, kad jis serga širdies liga ir gali mirti. Pradeda lankytis pas gydytojus, skaityti populiarią medicininę literatūrą. Vis atkakliau jam lenda mintys, kad tikrai jo širdis nesveika. Gydytojų žodžiai jį apramina tik laikinai. Ypač dažnai įkyrios baimės atsiranda ryšium su pergyvenimu. Pvz., mirė artimas žmogus gerklės vėžiu. Po kelių dienų ligonis bevalgydamas užspringo, ir staiga jam atsirado baimė, kad jis susirgo gerklės vėžiu.

Kartais neatsargiai pasakytas medikų žodis gali sukelti ilgam įkyrių būvių neurozę. Pvz., slaugė, pamačiusi atvežtą į elektroencefalografinį kabinetą ligonį, pasakė kitai: „vargšelis, ir jam smegenyse auglys!” Nuo tos dienos jau keli mėnesiai ligonis negali atsikratyti minties, kad jam smegenyse vystosi vėžys.

Įkyrių minčių neurozė gali užtrukti kelis mėnesius. Ligonis pasidaro nedarbingas.

Gydoma meprobamatu, elenijum, seduksenu (po 10 mg 2—3 kartus per dieną), taikoma psichoterapija.





<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą