Vaistinis preparatas: Lendrate
Puslapis: 3


Gydymo metu tokiems pacientams reikia vengti, jeigu įmanoma, daryti invazines dantų procedūras. Pacientams, kuriems žandikaulio osteonekrozė pasireiškė gydymo bisfosfonatais metu, dantų operacija šią būklę gali pasunkinti. Nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad bisfosfonatų vartojimo nutraukimas sumažins žandikaulio osteonekrozės riziką tiems pacientams, kuriems dantų procedūra yra būtina. Kiekvieno paciento gydymo planą turi nustatyti gydytojas, įvertinęs gydymo naudos ir rizikos santykį.

Bisfosfonatų vartojantiems pacientams buvo kaulų, sąnarių ir (arba) raumenų skausmo atvejų. Šiais vaistiniais preparatais gydant po to, kai jie pateko į rinką, minėti simptomai retais atvejais buvo sunkūs ir (arba) nepakeliami (žr. 4.8 skyrių). Laikas, per kurį nuo gydymo pradžios simptomų atsirado, svyravo nuo vienos paros iki kelių mėnesių. Gydymą nutraukus, daugumai pacientų simptomai palengvėjo. Kai kuriems jų simptomai atsinaujino, gydymą tuo pačiu arba kitu bisfosfonatu atnaujinus.

Pacientą būtina informuoti, kad praleidus Lendrate 70 mg dozę, prisiminus vieną tabletę reikia gerti ryte. Dviejų tablečių tą pačią parą gerti negalima. Toliau medikamento reikia vartoti kartą per savaitę, pasirinktą parą.

Pacientų, kurių glomerulų filtracijos greitis mažesnis negu 35 ml/min., alendronatu gydyti negalima (žr. 4.2 skyrių).

Be estrogenų trūkumo ir amžiaus, reikia atsižvelgti ir į kitas osteoporozės priežastis.

Prieš pradedant gydyti alendronatu, reikia pamatuoti kalcio kiekį kraujyje (žr. 4.3 skyrių). Be to, reikia veiksmingai gydyti ir kitokius mineralinių medžiagų apykaitą veikiančius sutrikimus, pvz., vitamino D trūkumą, hipoparatiroidizmą. Gydymo Lendrate 70 mg tabletėmis metu reikia matuoti kalcio kiekį kraujyje ir stebėti, ar neatsiranda hipokalcemijos simptomų.

Dėl palankaus alendronato poveikio mineralinių medžiagų kiekio didėjimui kauluose, gali sumažėti kalcio ir fosfato kiekis kraujo serume, ypač pacientams, kurie vartoja gliukokortikoidų ir kuriems sumažėjusi kalcio absorbcija. Toks pokytis paprastai būna silpnas ir besimptomis. Vis dėlto retais atvejais pasireiškė simptominė hipokalcemija, kuri kartais buvo sunki ir dažniau stebėta pacientams, kuriems buvo skatinamųjų veiksnių (pvz., hipoparatiroidizmas, vitamino D trūkumas, kalcio absorbcijos sutrikimas). Labai svarbu užtikrinti, kad gliukokortikoidais gydomi pacientai gautų pakankamą kiekį kalcio ir vitamino D.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>