Puslapis: 3

Krista sirgo migrena jau nuo 2 metų. Ji daug kartų buvo nuodugniai ištirta: skydliaukės funkcija nebuvo padidėjusi, nebuvo rasta nei cervikalinio sindromo, nei jokių uždegiminių židinių, t. y. chroniško tonsilito, dantų ar tulžies pūslės pūlinių, medžiagų apykaita buvo normali, kepenys, skrandis, žarnynas ir visos kitos organų sistemos funkcionavo be priekaištų. Kodėl gi ją tada dažnai ir net be jokio ryšio su menstruacijomis kankino stiprūs galvos skausmai? Priežasties niekaip nepavyko nustatyti.

Autogeninė treniruotė šiuo atveju buvo, kaip sakoma, paskutinė viltis. Krista iš tikrųjų ėmė „treniruotis". Ji darė pratimus pastoviai, tris kartus per dieną. Įvaldžiusi šeštąjį pratimą, t. y. išmokusi išsijungti ir persijungti bei paveikti savo organus, ji staiga pastebėjo, kad „priepuoliai" pasidarė ne tokie stiprūs ir praeidavo daug greičiau. Nors jai pakako tik pusės vaistų normos, ji nesiliovė dariusi pratimus.

Jos gydytojas ir net pati pacientė su nuostaba sekė, kaip intervalai tarp galvos skausmų priepuolių vis ilgėjo ir ilgėjo. „Atrodė, tarsi staiga būtų ėmę ir atsileidę spazmų gniaužtai",—pasakė Krista ir nesiliovė dariusi pratimus. Po nepilnus metus trukusių autogeninės treniruotės užsiėmimų su specialiai pritaikytomis savitaigos formulėmis migrena praėjo. Krista dabar be jokio vargo galėjo ir toliau dirbti radijo operatore.

„Kakta maloniai vėsi" ir

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą