Inula helenium L.

(Syn. Helenium grandiflorum Gilib.)

Didysis debesylas priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Daugiametis, žolinis augalas, savaime pas mus neauga, bei užveistas aptinkamas darželiuose, sodybose ir kt. Tai senas vaistinis ir prieskoninis augalas.

Vaistams vartojami (Rhizoma et radix Inulae helenii, Radix Enulae, Radix Heleni) šakniastiebiai ir šaknys (3—4 metų), kurie turi stiprų, savotišką, bet malonų kvapą. Šaknyse veikliausią medžiagą sudaro eterinis aliejus, kurio būna 1,5—2,5#/o; jo svarbiausioji sudedamoji dalis yra kristalinė medžiaga — alantolaktonas

ir izoalantolaktonas. Cheminiu požiūriu — tai seskviterpeniniai junginiai. Be to, iki 40% būna angliavandenio inulino, kuris hidrolizės poveikyje pereina į levuliozę. Iš eterinio aliejaus išskirtas alantolaktonas bei izoalantolaktonas prekyboje dažnai vadinamas heleninti.

Daugelis autorių nurodo, kad debesylo šaknų preparatai gerai gydo aštrius bronchitus. Pastaruoju metu vietoj debesylo preparatų vartojami eukalipto lapai.

Debesylo preparatai didina seilių ir tulžies išsiskyrimą. Pasak Bilco, jie vartojami sutrikus virškinamajam traktui, o kaip išoriniai — sergant odos išbėrimais bei egzema. Kai kurie autoriai rekomenduoja debesylą vartoti sergant plaučių tuberkulioze. Leningrado Farmacijos institute iš debesylo šaknų gaminamas skystas

ekstraktas (Extractum Inulae fluidum arba ,,Enulen“). Aplamai debesylo šakniastiebiai ir šaknys yra geras aromatinis prieskonis, iš dalies gali pakeisti imbierą (Rhizoma Zingiberis). Mokslinėje medicinoje debesylo šaknys bei iš jų pagaminti preparatai vartojami į vidų kaip expectorans ir secretolyticum.



<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą