Dermamiozitas - tai autoimuninis susirgimas, pažeidžiantis odą ir raumenis. Daugiausia pasireiškia raumenų silpnumu ir degeneracija. Pažeidimui susiformuoti reikia saulės. Dermamiozitas gana dažnai būna su piktybiniais vidaus organų ir smegenų navikais.



Skiriama ūminis, poūmis ir lėtinis dermamiozitas. Liga prasideda bendru silpnumu, galvos svaigimu, galūnių skausmais. Akiduobių oda patinsta, pasidaro melsva, pirmiausia ant liežuvio. Kitose vietose irgi oda gali parausti, pradėti pleiskanoti, ant jos gali atsirasti mazgelių, pūslelinių, hemoraginių išbėrimų, telangiektazijų. Odos pakitimai - svarbus diagnostinis požymis, bet svarbiausias patologinis procesas vyksta raumenyse, ypač pečių juostoje. Degeneruojantis skersaruožių raumenų skaiduloms, raumenys labai nusilpsta. Kai širdies raumenys degeneruoja, prasideda nepakankamumas ir su tuo susiję klinikiniai simptomai. Kraujas pakinta panašiai kaip sergant sistemine vilklige. Liga neretai komplikuojasi: prasideda polineuritas, glomerulonefritas, sutrinka psichika, iškrinta plaukai, vystosi nagų distrofija. Sergant lėtiniu dermamiozitu, atrofuojasi raumenys, ypač pečių lanko, o kai liga ūminė, atrofija nespėja prasidėti ir mirštama nuo širdies, inkstų nepakankamumo, o dažnai ir nuo piktybinio naviko.



Gydymas nelabai efektyvus. Reikia ištirti, ar nėra piktybinio naviko, o jį radus - pašalinti. Sergant ūminiu dermamiozitu, būtinas lovos režimas. Skiriama acetilsalicilo rūgšties. Neradus piktybinio naviko reikia po 60mg per dieną skirti prednizolono arba atitinkamas kitų kortikosteroidų dozes. Jų duodama, kol išnyksta ūminės ligos reiškiniai. Po dozės palengva mažinamos. Rekomenduotina skirti vitaminų A, B12, C, E, metotreksato. Sergant poūmiu ir lėtiniu dermamiozitu, reikalingas fizioterapinis gydymas ir ypač gydomoji gimnastika.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą