Puslapis: 2

Terapinės dozės (0,2—0,5 g) sauso ekstrakto laisvina vidurius. Aloinas padidina tulžies sekrecijos išskyrimą. Iš kitos pusės, tulžis suaktyvina aloino veikimą. Mažos dozės (po 0,01—0,1 g) aloino žadina apetitą ir pagerina virškinimą. Nepatartina vartoti šių ekstraktų hemorojaus ir gimdos kraujavimo atvejais, nes aloinas padidina kraujo pritekėjimą j pilvo ertmės srityje esančius indus. Alijošiaus preparatus ypač atsargiai reikia duoti nėščioms moterims. Šie preparatai taip pat nevartotini norint staigiai ir greitai išvalyti vidurius, nes alijošius veikia iš lengvo, o padidintos dozės gali sukelti net žarnų uždegiminius procesus. Alijošiaus preparatais gydomi lėtiniai vidurių užkietėjimai, tulžies ir kepenų sutrikimai. Švieži lapai ir iš jų išspaustos sultys nuo seno vartojami liaudies medicinoje gydant apdegimus, užsisenėjusias žaizdas,

plaučių tuberkuliozę ir t. t.

Dabartiniu metu mūsų farmacinė pramonė iš alijošiaus šviežių (žalių) lapų gamina sultis. Jos iš lapų išspaudžiamos presu. Išspaustos sultys konservuojamos spiritu: imama 90 dalių sulčių ir 20 dalių 95° spirito. Konservuotas sultis patariama vartoti esant virškinamojo trakto sutrikimams, pavyzdžiui, gastritui, gastroenteritui, enterokolitui ir t. t. Preparatas priimamas po 1 arbatinį šaukštelį 2—3 kartus per dieną 20—30 min. prieš valgį. Išoriniam vartojimui gaminama alijošiaus lapų emulsija, kuri taikoma gydyti egzemoms, nudegimams ir kitoms sunkiai gyjančioms žaizdoms.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą