Plaučių vėžys

Ponui Nairui (76 metų) 1958 metų rugpjūtį buvo nustatytas plaučių vėžys. Pasiūlyta daryti operaciją. 1958 m. spalio mėn. Tokijo karo ligoninės onkologijos laboratorijoje diagnozė buvo patvirtinta. Šioje laboratorijoje du mėnesius jis buvo gydomas sarkomicinu. Pradėjo visame kūne jausti silpnumą, mažėjo apetitas. Kvėpavimas pasidarė toks sunkus, kad ligonis išsitiesęs turėdavo sėdėti ant grindų. Antram mėnesiui ligoninėje besibaigiant patamsėjimas plaučiuose vis dar tebebuvo nesumažėjęs, o širdies srityje netgi padidėjęs, greičiausiai dėl sarkomicino ir kitų vaistų poveikio šie vaistai sulėtino kraujo ir limfos apytaką, o kvėpavimą apsunkino.

1958 m. gruodžio mėn. išėjęs iš minėtosios ligoninės ligonis kreipėsi į mūsų įstaigą, norėdamas gydytis pagal Niši sveikatingumo sistemą. Jis atliko tokį gydymo kursą:

l. oro procedūros aštuonis-dešimt kartų per dieną;

2. kontrastinės vonios;

3. datulių medžių lapų arbata (daugiau kaip du litrai per dieną);

4. šešios sveikatingumo taisyklės.

Po mėnesio apetitas žymiai pagerėjo, silpnumas praėjo, nuotaika pasitaisė. Kvėpuoti darėsi lengviau, rentgenoskopija rodė, kad vištos kiaušinio dydžio patamsėjimas plaučiuose, kaip ir širdies srityje, sumažėjo. Ligonis grįžo namo, bet gydymą tęsė. Po metų, 1959 m. spalio mėnesį, jis man rašė: „Jūsų dėka aš kasdien džiaugiuosi gyvenimu. Grįžęs namo, aišku, aš atlikinėju oro procedūras, geriu šviežias daržovių sultis ir datulių medžių lapų arbatą, vartoju magnio hidroksidą ir, žinoma, laikausi šešių sveikatingumo taisyklių".

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą