Salvia officinalis L. (F VIII)

(Syn. Salvia major Gmel., Salvia minor Gmel.)

Vaistinis šalavijas priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis, pusiau sumedėjęs puskrūmis. Lietuvoje savaime neauga, kilęs iš Pietų Europos. Mūsų sąlygomis gali būti kultivuojamas.

Vaistinei žaliavai (Folia Salviae) lapai renkami prieš augalų žydėjimą. Sausoje žaliavoje randama tanidinių medžiagų, eterinio aliejaus, į kurio sudėtį įeina pinenas, cineolas, borneolas ir kt.

Viduramžiais šalavijas buvo labai universalus vaistas. Pastaruoju metu šalavijų reikšmė žymiai sumažėjo. Tačiau šalavijas vis dėlto lieka farmakopėjiniu augalu ir tam tikrais atvejais sėkmingai vartojamas nuo prakaitavimo, sergant tuberkulioze ir kitais atvejais. Be to, lapų nuovirai tinka skalauti burnos ertmei, nuo dantų smegenų uždegimo ir anginos. Kai kuriais atvejais lapų kombinacija su mėlynių uogomis (Fructus Myrtilli) ypač gerus rezultatus duoda viduriuojant.

Pagal Kroščinskį šalavijų lapai gyvuliams paskatina poravimąsi.

Tenka pasakyti, kad šalavijas yra senas išbandytas vaistinis augalas ir reikia plačiau jį naudoti.



<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą