Vaistinis preparatas: Sedacoron
Puslapis: 3


Sedacoron koncentrato galima leisti tik specialiame skyriuje, nepertraukiamai stebint EKG ir kraujospūdį.

Į veną preparato geriau ne iš karto švirkšti, bet infuzuoti, kadangi su greita injekcija kartais būna susijęs poveikis hemodinamikai (žr. 4.8 skyrių). Per greitas leidimas ar perdozavimas gali skatinti kraujotakos kolapsą (tokie pacientai, kuriems buvo bradikardija, sėkmingai buvo gydyti atropinu).

Kartotinai ar nuolat preparato infuzuojant į periferinę veną, galima injekcijos vietos reakciją (žr. 4.8 skyrių). Jeigu numatoma preparato infuzuoti kartotinai ar nuolat, rekomenduojama naudoti centrinės venos kateterį.

Sedacoron infuzijos metu gali sumažėti lašų dydis, todėl prireikus galima tikslinti infuzijos greitį.

Anestezija (žr. 4.5 skyrių). Prieš operaciją anesteziologui reikia pasakyti, kad pacientas gydomas amjodaronu.

Širdies sutrikimai (žr. ir 4.8 skyrių)

Pacientus, kuriems yra hipotenzija, dekompensuota kardiomiopatija ar sunkus širdies nepakankamumas, reikia gydyti atsargiai (žr. ir 4.3 skyrių).

Amjodaronas sukelia silpną proartiminį poveikį. Buvo naujos aritmijos atsiradimo ir gydomos pasunkėjimo atvejų, kurie kartais buvo mirtini. Preparato neveiksmingumą svarbu, nors ir sunku, atskirti nuo proaritminio poveikio, tiek susijusio, tiek nesusijusio su širdies funkcijos pablogėjimu. Proaritminis poveikis paprastai pasireiškia vaistinių preparatų sąveikos ir (arba) elektrolitų pusiausvyros sutrikimo metu (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius).

Per didelė dozė gali sukelti sunkią bradikardiją ir laidumo sutrikimą, susijusį su idioventrikulino ritmo atsiradimu, ypač senyviems ar rusmenės glikozidų vartojantiems pacientams. Tokiu atveju gydymą Sedacoron reikia nutraukti. Prireikus galima gydyti beta adrenomimetikais arba gliukagonu. Kadangi amjodarono pusinės eliminacijos laikas ilgas, pasireiškus sunkiai simptominei bradikardijai, svarstytina širdies stimuliatoriaus implantacija.

Dėl farmakologinio amjodarono poveikio galimi EKG pokyčiai: QT intervalo pailgėjimas (priklauso nuo repoliarizacijos pailgėjimo), U dantelio atsiradimas ir T dantelio deformacija. Šie pokyčiai toksinio amjodarono poveikio neatspindi.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpusienio sutrikimai (žr. ir 4.8 skyrių)

Gydant į veną leidžiamais amjodarono preparatais, labai retais atvejais pasireikšdavo intersticinė pneumonija. Tokį sutrikimą įtarus, reikia rentgenu peršviesti krūtinės ląstą. Būtina iš naujo peržiūrėti gydymo amjodaronu būtinumą. Jo vartojimą nutraukus anksti, intersticine pneumonija paprastai išnyksta, tačiau gali prireikti gydyti kortikosteroidais (žr. 4.8 skyrių). Klinikiniai simptomai dažnai išnyksta per kelias savaites, o rentgenu nustatomi pokyčiai ir plaučių funkcijos rodmenys gerėja lėčiau. Kai kurių pacientų būklė gali sunkėti ir nutraukus amjodarono vartojimą. Buvo mirtino toksinio poveikio plaučiams atvejų.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>