Vaistinis preparatas: DRYTEC
Puslapis: 3


Vaistų sąveika galima atliekant galvos smegenų scintigrafiją, kai pertechnetato [99mTc] telkimasis galvos smegenų skilvelių sienelėse gali padidėti dėl metotreksato sukelto ventrikulito. Tiriant pilvo organus, tokie preparatai kaip atropinas, izoprenalinas ar analgetikai gali sutrikdyti skrandžio išsituštinimą ir pertechnetato persiskirstymą.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nustatyta, kad 99mTc (kaip laisvas pertechnetatas) praeina pro placentos barjerą.

Jei radioaktyvių preparatų reikia skirti vaisingai moteriai, visada reikia išsiaiškinti ar ji nėra nėščia. Bet kuri moteris, kuriai susilaikė mėnesinės, turi būti laikoma nėščia, kol nėštumas nepaneigtas. Esant neaiškumui, būtina kiek galima sumažinti vartojamą jonizuojančios spinduliuotės dozę, kuria įmanoma gauti reikiamos informacijos. Reikėtų įvertinti ir kitų tyrimo metodų, veikiančių be jonizuojančios spinduliuotės, galimybes.

Radiofarmaciniais preparatais tiriant nėščias moteris, jų vaisius taip pat yra paveikiamas jonizuojančia spinduliuote.

Nėštumo metu galima atlikti tik būtinus tyrimus, kai rezultatų svarba yra didesnė už riziką motinai ir vaisiui. Tiesioginė 800 MBq natrio pertechnetato [99mTc] injekcija sudaro 6,5 mGy sugertąją dozę gimdoje. Jei vartota blokuojančių preparatų, tiesioginė 800 MBq natrio pertechnetato [99mTc] dozė sudarys 5,3 mGy sugertąją dozę gimdoje. Pavartojus 925 MBq 99mTc-žymėtų eritrocitų, gimdoje sudaroma 4,3 mGy sugertoji dozė. Didesnės nei 0,5 mGy dozės sukelia riziką vaisiui.

Prieš skiriant radiofarmacinio preparato žindančiai moteriai, reikėtų išsiaiškinti ar negalima pagrįstai atidėti šio tyrimo, kol baigsis žindymo laikotarpis; šiuo atveju skiriant preparato, būtina parinkti optimaliausią radiofarmacinį preparatą, įvertinant jo aktyvumo išsiskyrimą su pienu. Jei nuspręsta vartoti šį radiofarmacinį preparatą, žindymas krūtimi nutraukiamas, o pienas nevartojamas. Žindymą krūtimi vėl galima pradėti kai išsiskyrusio pieno radioaktyvumas nesudarys vaikui didesnės nei 1 mSv jonizuojančios spinduliuotės dozės.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

Nepageidaujamas poveikis

Injekavus į veną natrio pertechnetato [99mTc], gali pasitaikyti alerginės reakcijos, tokios kaip dilgėlinis bėrimas, veido patinimas, kraujagyslių išsiplėtimas, niežulys, širdies ritmo sutrikimai, koma.

Kiekvienu atveju prieš paveikiant pacientą jonizuojančia spinduliuote, reikia įvertinti gaunamos naudos ir sukeliamos žalos santykį. Skiriama pacientui apšvitos dozė turi būti kiek galima mažesnė, tuo pačiu ji turi suteikti didžiausią diagnostinę ar gydomąją naudą.

Jonizuojančios spinduliuotės poveikis siejamas su galimu navikinių bei paveldimų ligų išsivystymu. Šuo metu turimi duomenys liudija, jog tokie nepageidaujami poveikiai gali atsirasti labai retai, nes radionuklidinių tyrimų metu naudojamos mažos spinduliuotės dozės.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>