Tai vaikų liga, ja dažniau serga vaikai iki dvejų metų amžiaus, kartais iki ketverių ar penkerių metų. Dažniausia priežastis - vitamino D stoka organizme, taip pat gyvenimo sąlygos, kai trūksta ultravioletinių saulės spindulių. Tie spinduliai, tokie reikalingi sveikatai, nepereina per langų stiklą (pereina tik jų šviesa), per dulkes, dūmus, rūką. Tarp žmonių, gyvenančių ūkanotame mieste, kur daug dulkių ar dūmų, tamsiuose rūsiuose, prastai besimaitinančių, visada yra daug rachitikų.

Tėvai turi žinoti, kad anksčiausias ligos požymis yra kūdikio pakaušio suminkštėjimas; pakaušis prakaituoja ir kartais nuplinka. Minkštėjant kauliniam audiniui, pasikeičia galvos forma, kojos iškrypsta, ilgiau neužauga didysis momenėlis, pavėluotai dygsta dantys.

Tinkamai gydant kūdikį ir pakeitus gyvenimo sąlygas, rachitas praeina, bet mergaitėms kartais jis palieka nepataisomą pėdsaką: iškrypus dubens kaulams vėliau jos labai sunkiai gimdo arba net visai būna priverstos atsisakyti motinystės.

Kūdikius nuo pat pirmų dienų reikia maudyti ant čiužinio, pripildyto avižų, o jiems paaugus maudyti sūriame vandenyje.

Vieno dviejų mėnesių kūdikiui jau reikia duoti įvairių vaisių ir uogų sulčių, ypač apelsinų ir žemuogių, paskui pamažu pradėti duoti, be pieno, dar ir mėsos sultinio, minkštai virto kiaušinio, žuvies taukų (juose yra daug vitamino D). Patartina duoti vitamino C ir B.



<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą