Vaistinis preparatas: SENŲ LAPAI ŠVF
Puslapis: 1


PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

SENŲ LAPAI ŠVF vaistažolių arbata

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename maišelyje yra 50 g senų lapų (Sennae folium).

Viename paketėlyje yra 2 g senų lapų (Sennae folium).

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje

3. FARMACINĖ FORMA

Vaistažolių arbata.

Tai įvairaus dydžio gelsvai rusvai žalios spalvos lapelių, kotelių, stiebų gabalėlių mišinys.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Trumpalaikis retkarčiais pasitaikančio vidurių užkietėjimo mažinimas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Paruoštą vandeninę ištrauką gerti.

Suaugę ir vyresni nei 12 metų paaugliai

2 g vaistažolių arbatos ( 1 arbatinį šaukštelį reikia užpilti 150 ml karšto vandens, po 10 minučių nukošti ir gerti). Tokia dozė atitinka 30 mg senozidų ( perskaičiuotų pagal senozidą B ).

1 paketėlį reikia užpilti 150 ml karšto vandens ir po 10 minučių užpilą gerti. Tokia dozė atitinka 30 mg senozidų ( perskaičiuotų pagal senozidą B ).

Išgėrus vaisto, poveikis pasireiškia po 8-12 valandų.

SENŲ LAPAI vaistažolių arbatos vaikams iki 12 metų vartoti negalima ( žr. 4.3 skyrių).

Reikia parinkti mažiausią veiklią dozę.

Kad preparato poveikis būtų kokybiškas, reikia vartoti maisto, kuriame yra stambios ląstelienos, daug judėti ir vaikščioti.

Vaisto be gydytojo priežiūros negalima vartoti ilgiau nei keletą savaičių.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Medikamento draudžiama vartoti, jei sutrikęs žarnų praeinamumas, yra ūminis žarnų uždegimas, apendicitas, dirgliosios žarnos sindromas, neaiškios priežasties sukeltas pilvo skausmas, padidėjęs jautrumas senozidams.

Uždegiminės žarnyno ligos ( pvz. Krono liga, opinis kolitas).

Sunki dehidratacija, sutrikęs vandens ir elektrolitų balansas.

Jaunesni kaip 12 metų vaikai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientai vartojantys širdies glikozidus, antiaritminius vaistus, QT intervalą prailginančius vaistus, diuretikus, adrenokortikosteroidus arba saldyšaknių preparatus, prieš pradėdami vartoti senų lapus, privalo pasikonsultuoti su gydytoju.

Kaip ir kitų laisvinančių vaistų, senų lapų negalima vartoti pacientams, negalintiems pasituštinti arba kuriems ūmiai arba nuolat pasireiškė neaiškios priežasties virškinimo trakto simptomai, pvz. pilvo skausmai, pykinimas ir vėmimas, nes tai gali būti žarnų nepraeinamumo požymis.

Jei liuosuojančių vaistų reikia kasdien, būtina ištirti vidurių užkietėjimo priežastis. Reikia vengti ilgesnį laiką vartoti laisvinančių vaistų.

Senų lapų vartojant ilgesnį laiką gali sutrikti žarnyno funkcija ir išsivystyti priklausomybė vidurius laisvinantiems vaistams. Senų lapus reikia vartoti tik tuo atveju, kai kitų priemonių ( pvz. dietos pokyčiai ar išmatų tūrį didinančios priemonės) nepakanka.

Jei senų lapų yra skiriama išmatų nelaikantiems suaugusiems, siekiant išvengti odos kontakto su išmatomis, įklotus reikia keisti kaip galima dažniau.

Kitas puslapis >>>