Vaistinis preparatas: Kalio chloridas GSK
Puslapis: 1


PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Kalio chloridas GSK 750 mg pailginto atpalaidavimo tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 750 mg kalio chlorido, atitinkančio 391 mg kalio.

Pagalbinės medžiagos: vienoje tabletėje yra 71,25 mg laktozės monohidrato, kochinelo raudonojo (E124).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Pailginto atpalaidavimo tabletė

Tabletės yra rausvos, apvalios, abipusiai išgaubtos, lygiu paviršiumi

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Įvairios kilmės lengvo ir vidutinio sunkumo hipokalemijos gydymas (ypač kartu esant hipochloreminei alkalozei) ir profilaktika.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Preparatų, kuriuose yra kalio chlorido, reikėtų vartoti:

Valgant arba po valgio.

Užgeriant pakankamu vandens kiekiu.

Kalio chloridas GSK tabletes reikia vartoti nesmulkintas.

Išgėrus nesmulkintą tabletę, vaistas tolygiai ir laipsniškai atpalaiduojamas iš tabletės karkaso, kuris pašalinamas su išmatomis.

Suaugusiems žmonėms

Paprastai skiriamos dozės:

Nesunkios hipokalemijos atveju, pavyzdžiui, kai maiste trūksta kalio arba papildant kalio trūkumą, kai pacientas vartoja diuretikų, skiriama 1 – 2 tabletės (10 – 20 mEkv (mmol)) per parą.

Vidutinio sunkumo hipokalemijos atveju, priklausomai nuo kalio trūkumo laipsnio, skiriama nuo 2 iki 6 tablečių (20 – 60 mEkv (mmol)) per parą.

Paros dozė paprastai dalinama į 2-4 dalis.

Vaikams

Esant hipokalemijai per burną vartojamo kalio chlorido dozė turi būti parenkama individualiai priklausomai nuo kalio trūkumo laipsnio. Gali būti skiriama 3-5 mEkv/kg kūno svorio ir didesnė paros dozė. Reikia stebėti kalio koncentraciją.

Senyviems žmonėms

Senyviems pacientams reikia atsargiai parinkti dozę, dažniausiai pradedant nuo mažiausios dozės dėl dažnesnio kepenų, inkstų arba širdies funkcijos sutrikimo, kartu esančių ligų arba vartojamų vaistų.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientų, sergančių inkstų nepakankamumu, organizme mažiau kalio išsiskiria su šlapimu. Jeigu tokie pacientai vartoja kalio chlorido, reikia labai atidžiai stebėti kalio koncentraciją kraujo serume ir atitinkamai dozuoti vaistą.

Pacientai, sergantys sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu su oligurija arba azotemija, neturėtų vartoti kalio, nebent jie yra atidžiai stebimi.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Nėra duomenų.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (žr. 6.1 skyrių);

hiperkaleminė parezė, įgimta paramiotonija;

pjautuvinė anemija;

hiperkalemija, hiperchloremija;

acidozė arba alkalozė, ypač esant širdies arba inkstų ligoms - kalio kiekis serume gali neatspindėti bendro kalio kiekio organizme;

nudegimai - dėl didelio audinių irimo padidėja hiperkalemijos pavojus;

hipovolemija ir dehidratacija;

digitalio sukelti artrioventrikuliniai laidumo sutrikimai, nebent yra nustatyta hipokalemija;

Kitas puslapis >>>