Puslapis: 3

Gydomųjų savybių turi sunka, švieži burokėlių lapai ir šakniavaisiai. Šakniavaisiuose yra cukraus, vitamino C, proteinų, pigmentų, oksalo ir obuolių rūgščių, mangano ir kalio druskų. Burokėlių lapuose ir lapkočiuose dar daugiau vitamino C ir folijos rūgšties ir mažiau ląstelienos negu šakniavaisiuose.



Liaudies medicina nuo senų senovės burokėlius naudoja įvairioms ligoms gydyti. Šviežiai išspausta burokėlių sunka gydomas plaučių uždegimas, pleuritas ir kitos plaučių ligos, o sumaišius ją perpus su medumi hipertoninė liga.

Kai uždegiminis procesas pasireiškia išorinėmis ligomis ir opomis, be sunkos gėrimo, ant pažeistos vietos ilgą laiką galima dėti burokėlių šakniavaisių košelę, ją nuolat keičiant, kai tik išdžiūsta.

Virti burokėliai ir jų nuoviras turi vidurius laisvinančių ir šlapimų varančių savybių. Esant lėtiniams vidurių užkietėjimams, nuoviras naudojamas klizmoms daryti. Virtų burokėlių sunka lašinama į nosį sergant sloga. Švieži ir rauginti burokėliai iš seno laikomi geru vaistu nuo skorbuto.

Vengrų gydytojas A. Ferencis raudonaisiais burokėliais aštuoniolika metų gydė piktybinius auglius. Jis žinojo, kad leukemija sėkmingai gydoma šviežių daržovių morkų, burokėlių, įvairių rūšių kopūstų ir salotų sultimis. Geriausiai veikdavo šviežios žabos daržovės kartu su raudonaisiais burokėliais: kasdien nuo pusės iki litro jų sulčių kaip priedas prie įprasto maisto. Dėl to pagerėdavo ligonių savijauta, sumažėdavo leukocitų ir padidėdavo eritrocitų skaičius. Sultis reikdavo gerti kasdien, kad nenutrūktų jų poveikis.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą