Vaistinis preparatas: fevarin
Puslapis: 2


Kai pasireiškia pageidaujamas gydomasis poveikis, atsižvelgiant į ligonio jautrumą vaistui dozavimą galima koreguoti. Jei po 10 savaičių būklė negerėja, reikia apsvarstyti, ar toliau fluvoksamino vartoti tikslinga. Kadangi išsamių tyrimų, kiek laiko galima gydyti fluvoksaminu, nėra, o OKS yra lėtinė liga, yra tikslinga jautriems preparato poveikiui pacientams medikamento vartoti ilgiau negu 10 savaičių. Tokiu atveju reikia kiekvienam pacientui nustatyti mažiausią veiklią dozę ir reguliariai tikrinti, ar toliau gydyti būtina. Kai kurie gydytojai mano, jog tokius ligonius papildomai reikia gydyti psichoterapijos priemonėmis.

Vaikai ir paaugliai

Duomenų apie 100 mg dozės, 10 savaičių vartojamos du kartus per parą, poveikį vyresniems nei 8 metų vaikams ir paaugliams yra nedaug. Jei vaistas toleruojamas, dozę kas 4–7 dienas reikia didinti po 25 mg, kol dozė tampa veiksminga. Didžiausia paros dozė vaikams negali viršyti 200 mg (daugiau informacijos žr. 5.1 ir 5.2 skyriuose). Visą paros dozę, jeigu ji didesnė nei 50 mg, patartina suvartoti padalytą į dvi dalis. Jei šios dvi padalytos dozės nėra vienodos, didesnę dozę reikėtų suvartoti vakare prieš miegą.

Pacientai, kurių kepenų ar inkstų veikla sutrikusi

Jei ligonio kepenų arba inkstų veikla nepakankama, gydymą reikėtų pradėti nuo mažesnės dozės ir pacientą nuolat stebėti.

Vartojimo būdas

Fluvoksamino tabletes reikia nuryti nekramtytas, užsigeriant vandeniu.

4.3 Kontraindikacijos

fevarin tablečių draudžiama vartoti kartu su tizanidinu ir monoaminksidazės (MAO) inhibitoriais.

Gydymą fluvoksaminu galima pradėti:

praėjus mažiausiai 2 savaitėms po gydymo negrįžtamojo poveikio MAO inhibitoriumi;

jau kitą dieną nustojus vartoti grįžtamojo poveikio MAO inhibitoriaus, pvz., moklobemido.

Bet kokiu MAO inhibitoriumi galima pradėti gydyti po fevarin vartojimo nutraukimo praėjus mažiausiai vienai savaitei.

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Savižudybė ir (arba) mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas

Depresija yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe siejamų reiškinių) rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka, kol būklė reikšmingai nepagerėja. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti.

Kiti psichikos sutrikimai, kurie gydomi fevarinu, irgi gali būti susiję su padidėjusiu su savižudybe siejamų reiškinių pavojumi. Be to, sergantys šiomis ligomis gali sirgti ir didžiąja depresija. Taigi gydant kitais psichikos sutrikimais sergančius ligonius, reikia laikytis tų pačių atsargumo priemonių, kaip ir gydant sergančius didžiąja depresija.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>