Vaistinis preparatas: Abricef
Puslapis: 2


Padidėjęs jautrumas penicilinų ir cefalosporinų grupės antibiotikams.

Vaisto draudžiama injekuoti į raumenis jaunesniems negu 30 mėn. vaikams.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš pradedant vartoti cefotaksimo, būtina išsiaiškinti, ar penicilinų ir cefalosporinų grupės antibiotikai bei kitokie vaistai pacientui niekada nebuvo sukėlę padidėjusio jautrumo reakcijos.

Jeigu alerginės reakcijos niekada nebuvo, reikia atlikti su vaisto tirpalu odos skarifikacijos mėginį, o jei yra duomenų, kad alerginė reakcija buvo, iš pradžių reikia patikrinti organizmo jautrumą vaistui, jo tirpalo užlašinus ant odos. Jei reakcija nepasireiškia, reikia atlikti odos skarifikacijos mėginį. Jo rezultatai paaiškėja per 30 min. Prasidėjus sunkiai padidėjusio jautrumo reakcijai, rekomenduojama injekuoti po oda 0,3 – 0,5 mg epinefrino arba adrenalino, lašinti į veną kortikosteroidų, leisti antihistamininių preparatų. Jei atsiranda bronchų spazmas, reikia vartoti novofilino, selektyvaus poveikio beta adrenomimetikų, deguonies, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą, būtinu atveju intubuoti, t.y. įstatyti trachėjos vamzdelį.

Atlikus pirmąją injekciją pacientams, kurių padidėjęs jautrumas penicilinui, penicilaminui bei grizeofulvinui (kryžminė alergija) arba kuriems buvo kitokių alerginių reakcijų, ypač susijusių su imunoglobulinu E, būtina intensyvesnė priežiūra bei medicinos kontrolė. Jei cefotaksimas sukelia bet kokią alerginę reakcija, jo vartojimą būtina nutraukti.

Ligoniams, sirgusiems virškinimo trakto ligomis, ypač storosios žarnos uždegimu, cefotaksimo reikia vartoti atsargiai.

Jei vaisto vartojama ilgiau negu 10 dienų, būtina stebėti kraujo sudėtį.

Cefotaksimo, kaip ir kitokių trečios kartos cefalosporinų grupės antibiotikų, vartojant ilgai, gali pradėti intensyviai daugintis šio vaisto poveikiui atsparūs mikroorganizmai, pvz., Pseudomonas aeruginosa, Enterobacter, Candida bei enterokokai. Pakartotinai nustatant paciento sveikatos būklę, reikėtų kruopščiai patikrinti, ar nėra superinfekcijos.

Cefotaksimas ir ureidopenicilinai (azlocilinas ar mezlocilinas), vartojami kartu, sumažina bendrą organizmo klirensą pacientams, kurių inkstų veikla normali arba sumažėjusi. Dėl šios priežasties gali reikėti mažinti cefotaksimo dozę, kadangi didėja, ypač inkstų veiklos sutrikimu sergantiems ligoniams, kurie vartoja didelę ureidopenicilinų dozę, metabolinės encefalopatijos bei neįprastų traukulių atsiradimo pavojus.

Pacientams, sergantiems granulocitopenja, cefotaksimo, kaip ir kitokių trečios kartos cefalosporinų grupės antibiotikų, reikėtų vartoti kartu su aminoglikozidų grupės antibiotikais. Tokiu atveju reikėtų atsižvelgti galimą nefrotoksinį tokio kompleksinio gydymo poveikį.

Pacientams, kurių dietoje ribojamas natrio kiekis, reikia atsižvelgti į preparato sudėtyje esantį jo kiekį (48 mg/g).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>